Lietuva gyveno krepšiniu, Europa – futbolu. Neseniai prasidėję šalių čempionatai vėl sutelkė sirgalių būrius stadionuose ir prie televizoriaus ekranų, pateikė savo gerbėjams naujienų, dėl kurių vieni džiūgauja, kiti nusivylę boikotuoja savo mėgstamos ekipos varžybas. IQ pateikia penkių pagrindinių Europos klubinio futbolo lygų sezono apžvalgą.
Svarbiausia tema žiniasklaidoje, interneto portaluose ir prie alaus bokalo vėl buvo žaidėjų pirkimas ir pardavimas. Dar niekada nebuvo taip spekuliuojama žaidėjų perėjimu iš vieno klubo į kitą. Cesco Fabregaso, Alexio Sanchezo, Kuno Aguero, Javiero Pastore, Lukos Modričiaus (ne)perėjimų istorijoms apdainuoti prireikė daugiau popieriaus nei „Karui ir taikai“, o tai tik patvirtino, kad futbolas šiais laikais daugiau žaidžiamas kabinetuose ir prie fakso aparatų nei ant žaliosios vejos.
Šios istorijos vėl parodė, kad superklubai tik dar labiau padidino atotrūkį nuo persekiotojų. Anglijoje ir toliau pirko didysis ketvertas, Vokietijoje ir Italijoje pinigus žarstė Miuncheno „Bayern“ ir Turino „Juventus“, tačiau ir didiesiems bus sudėtinga pasivyti pačius didžiausius – ir „Barcelona“, ir Madrido „Real“ dar labiau sutvirtino savo ir taip, atrodytų, nepajudinamas pozicijas.
Kartu su naujais pirkiniais kilo ir žaidėjų atlyginimai. Žaidėjų algoms komandos skiria daugiau nei pusę savo pajamų. Nors UEFA ragina klubus imtis veiksmų kontroliuojant atlyginimų didėjimą, panašu, tai lieka vien šauksmas tyruose.
Anglijoje atlyginimams skiriama suma per trejus metus išaugo daugiau nei 55 proc. ir 2010 m. sudarė beveik 5 mlrd. litų. Ir toliau rinkos smaigalyje žengia „Manchester City“. Klubą valdantys arabų šeichai sugalvojo būdą apeiti UEFA numatytus „Financial Fair Play“ standartus, turinčius subalansuoti klubų pajamas ir išlaidas. Tas būdas – sudaryti rėmimo sandorį su aviakompanija „Etihad“, kurio vertė – 1 600 mln. litų. Šios „bylos“ ėmėsi pats UEFA prezidentas Michelis Platini, nes „įprastame“ futbole tokios sumos už užrašą ant komandos marškinėlių neturėtų būti skiriamos. Bet jei „Man City“ išsisuks, tai bus puikus precedentas kitiems didiesiems, kaip galima rasti spragų naujose taisyklėse…
Aišku, spragų visada bus, tačiau tai negali paslėpti realybės – daugelis didžiųjų lygų klubų veikia nuostolingai. Ypač tai pasakytina apie Angliją, Italiją ir Ispaniją, šiuo metu kamuojamą itin didelės krizės. Prancūzijoje komandų finansai valdomi neblogai, nekalbant apie disciplinuotus vokiečius, kurie jau daugelį metų visiems yra puikios vadybos pavyzdys.
Nepaisant to, kad futbolas tapo vienu nuostolingiausių verslo sričių, didžiųjų lygų klubai išlieka patraukliu investicijų objektu. Naujausias ir pastebimas klubų įsigijimas įvyko Italijoje („Roma“), Ispanijoje („Malaga“) ir Prancūzijoje („Paris Saint-Germain“). Tai vyksta net nepaisant mažėsiančių pajamų iš TV transliacijų (bent jau Anglijoje) ir žaibiškai augančių atlyginimų žaidėjams.
Nepaisant to, kad futbolas tapo vienu nuostolingiausių verslo sričių, didžiųjų lygų klubai išlieka patraukliu investicijų objektu.
Ir turbūt paskutinis svarbus štrichas – prarastos Italijos futbolo pozicijos. Jau gerą penkmetį trunkanti Italijos futbolo duobė baigėsi tuo, kad Vokietijai teko atiduoti vieną poziciją Čempionų lygoje. Tai itin skaudus smūgis „Seria A“, kuri pagal pajėgumą buvo vertinama kaip 2–3 lyga pasaulyje (po Anglijos, kartu su Ispanija). Tai reiškia mažesnes klubų pajamas, mažesnę galimybę laimėti stipriausią turnyrą Europoje, mažesnę galimybę Italijos žaidėjams žaisti su stipriausiomis ekipomis. Vokietijai – priešingai, jaunieji talentai galės ir toliau stebinti pasaulį, o klubai didinti pajamas, gaunamas iš Čempionų lygos, kur vien už dalyvavimą grupės turnyre gaunama apie 70 mln. litų.
Sezono prognozės
Anglija
„Manchester City“ vėl taškėsi milijonais įsigydami naujų žaidėjų, bet didžiausia permaina įvyko ne renkantis kadrus, o trenerio Roberto Mancini galvoje. Vieną rytą pabudęs italas dar kartą mintimis prisiminė, kokius žaidėjus turi savo komandoje, ir tarė: „Velniop catenaccio, žaisime atakuojantį futbolą.“ Vaisiai netruko užderėti, nes „žydrųjų“ žaidimo grožis verčia primiršti apie jam sukurti išleistus beprotiškus pinigus.
Rezultatyviausiu žaidėju gali tapti bosnis Edinas Džeko, kuriam treneris R. Mancini davė daug laiko apsiprasti praėjusį sezoną. Tad šiame sezone pats laikas buvusiam „Wolfsburg“ žaidėjui grąžinti skolą.
Ispanija
Didžiausi pasikeitimai Ispanijoje – silpnėjantys dviejų megaklubų konkurentai. „Valencia“, „Villareal“, „Atletico Madrid“ ekipos atsisveikino su dalimi savo ryškiausių žvaigždžių. Tuo tarpu „Barcelona“ bei Madrido „Real“ stiprinosi jaunais ir itin talentingais žaidėjais. Todėl reikėtų sutikti su dalies Ispanijos klubų savininkų nusivylimu, kad jų vietos lyga tapo nebeįdomi ir itin nuspėjama. Vienintelės intrigos – kas užims trečią vietą ir ar karališkasis klubas nutrauks katalonų hegemoniją. Turtingas „Malaga“ klubas šiais metais dar neturėtų būti pajėgus įkąsti didiesiems, o turėtų džiaugtis, jeigu pateks į kitų metų Čempionų lygos turnyrą.
Ispanijoje ir toliau švies tos pačios žvaigždės, tad kitiems tenka pasitenkinti šešėliu. Lionelis Messi ir Cristiano Ronaldo nemažina apsukų, todėl dėl pasaulio geriausio žaidėjo pripažinimo kovoja tik tarpusavyje. Įdomu bus stebėti C. Fabregaso žaidimą gimtajame klube, kaip ir Thiago Alcantaros žibėjimą.
Vokietija
Į viršūnę sugrįžti labai rimtai nusiteikęs Miuncheno „Bayern“. Po nesėkmingo praėjusio sezono bavarai susigrąžino trenerį Juppą Heynckesą, susistiprino gynėjais, vartininku, į komandą įliejo naujų talentų, pertvarkė ekipos žaidimo taktiką. Šalia tokio sustiprėjusio „Bayern Munchen“ kitos komandos atrodo blankiai. Ryškiausia Bundeslygos žvaigždė ir geriausias praėjusio sezono snaiperis Mario Gomezas ir šią kampaniją pradėjo stulbinamai – keturi įvarčiai per keturis mačus. Panašiai kaip ir J. Wilshere’o atveju, Mario Goetze Dortmunde gali atsiskleisti ypač ryškiai. Nebeliko komandos lyderio N. Sahino, o jaunasis vokietis įgyja daugiau pasitikėjimo ir stiprėja fiziškai.
Italija
Ypač daug ambicijų turi Turino „Juventus“ ir „Roma“. Abi komandos griausmingai darbavosi žaidėjų rinkoje, abi turi jaunus ir šlovės ištroškusius trenerius („Juventus“ – Antonio Conte, „Roma“ – Luisą Enrique), todėl galima laukti galingo jų iššūkio gigantams iš mados sostinės – „AC Milan“ ir „Inter“. Nepaprastai agresyviai vasarą elgėsi ir „Napoli“ klubas, užsibrėžęs sužibėti ir Čempionų lygoje.
Prancūzija
Ne tik namie, bet ir Europoje sužibėti rimtai nusiteikęs „Paris Saint-Germain“. Paryžius pastarąjį dešimtmetį buvo juoda dėmė Europos futbole, o savininkų iš Kataro pinigai turėtų padėti įgyvendinti visas ambicijas. Jau iki šios dienos jie yra sudrebinę žaidėjų rinką įsigydami J. Pastore iš „Palermo“ už 145 mln. litų, o bendrai išleisdami daugiau nei 296 mln. litų. Naujasis klubo direktorius Leonardo turi daug pinigų pirkiniams, tačiau nedaug akcininkų kantrybės, tad jis turi laimėti jau dabar.
Tai padaryti ne taip sunku, kaip, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Anglijoje. Prancūzija garsėja savo lygio čempionatu, o kai vienas klubas taip sustiprėja, jam laimėti lengviau. Liono, Lilio ir Marselio komandos turėtų kovoti dėl čempionų titulo, tačiau galimas savo žvaigždžių pardavimas sausį turtingiesiems Anglijos, Ispanijos klubams turėtų apsunkinti kiekvienam iš jų šią užduotį.
IQ prognozė
