Milijonierių pažadėtos autobusų stoties septynetą metų laukusi Panevėžio savivaldybė ir jai pavaldus Autobusų parkas iš pėdas mėtančių verslininkų atima sotų kąsnį. Autobusų parkas paskelbė aukcione už beveik 5 mln. Lt parduodantis nekilnojamojo turto, kuris mainais už naują stotį turėjo atitekti Baltijos investicijų grupės (BIG) ir Panevėžio statybos tresto (PST) konsorciumui.
Jau šiomis dienomis Autobusų parkas paskelbs viešajame aukcione už pradinę 4 mln. 785 tūkst. Lt kainą parduodantis nemenką turtą: administracinį keturių aukštų pastatą ties Beržų ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta, angarą ir 3,5 ha žemės. Aukcionui gresia tapti pirmajam Panevėžio istorijoje, sukelsiančiam rezonansinį atgarsį.
Atrodo, kad Panevėžyje bręsta nemenkas skandalas. Apie tokius planus iš „Sekundės“ sužinojęs konsorciumo atstovas svarsto, kad Savivaldybė ir vežėjas su verslininkais bendrauja banditų metodais.
Ieško pirkėjo
Jau šiomis dienomis Autobusų parkas paskelbs viešajame aukcione parduodantis nemenką turtą: 1500 kv. m administracinį keturių aukštų pastatą ties Beržų ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta, apie 13 tūkst. kv. m angarą – remonto dirbtuves su garažu – bei šiems statiniams priklausantį maždaug 3,5 ha žemės sklypą. Pradinė pardavimo kaina – 4 mln. 785 tūkst. Lt.
Šios lėšos įmonei reikalingos kaip pradinis kapitalas statyti naujoms gamybinėms patalpoms. Autobusų parko direktoriaus pavaduotojo Alvydo Dirsės teigimu, jau rengiamas projektas ir pavasarį turėtų prasidėti statybos. Bendrovė skaičiuoja, kad šie darbai atsieis apie 5–6 mln. Lt.
Pasak A. Dirsės, parduodamos patalpos ekonomiškai nenaudingos ir nebetinkamos įmonės reikmėms. 1969-aisiais statyta Autobusų parko gamybinė bazė buvo pritaikyta 300 autobusų, 100 taksi automobilių ir 1500 darbuotojų.
Per beveik penkis dešimtmečius parko ištekliai sumenko penkiskart. Šiuo metu įmonė teturi apie 100 autobusų, o joje dirba 300 žmonių. Gerokai susitraukusiam Autobusų parkui nebereikalinga ir 7 ha teritorija.
Parduodamos patalpos reikalauja didelės rekonstrukcijos. Administraciniame pastate pakeista tik dalis langų, dauguma – seni ir supuvę, sienos vėjo perpučiamos.
„Administracinės patalpos dar daugiau perpučiamos nei tų pačių metų nerenovuoto daugiabučio“, – teigė A. Dirsė. Tik patenkinama ir nešildomų gamybinių patalpų būklė.
Ginklų nesudėjo
Sprendimą skelbti aukcioną bendrovės valdyba kartu su stebėtojų taryba priėmė nesulaukdamos, kad prieš septynetą metų konkursą naujai autobusų stočiai ir Autobusų parko gamybinėms patalpos statyti laimėjęs BIG ir PST konsorciumas imsis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
„Kadangi investuotojai ilgą laiką nerodo iniciatyvos, kiek juos beragintume, nutarėme gamybinę bazę pasistatyti patys. Tam pritarė ir akcininkas – miesto Savivaldybės administracija. Patys statysime gamybinę bazę, ten įsirengsime ir administracines patalpas“, – „Sekundei“ teigė A. Dirsė.
Panevėžį jau kartą buvo prikaustęs Autobusų parko direktoriaus Rimanto Petukausko ir stambiausių Panevėžio milijonierių, tarp kurių esama ir ragavusių politikų duonos, konsorciumo mūšis dėl autobusų stoties. Prieš septynerius metus R. Petukauskas buvo prabilęs apie tai, jog Panevėžyje rengiama dar nematyta finansinė afera, kad turtuoliai siekia susižerti milijonus iš naujos autobusų stoties statybų.
Nors stoties iškeldinimu iš Savanorių a. tuomet buvo susidomėjusios septynios įmonės, už konkurso sąlygas suplojusios net po 10 tūkst. Lt, vieninteliu jo dalyviu liko jungtinės veiklos pagrindu veikiantis PST ir BIG konsorciumas. Jam pasiūlius į maždaug 14 milijonų litų vertės projektą tuometėmis kainomis investuoti tik 7–8 mln. Lt, R. Petukausko vadovaujama komisija konsorciumo nesutiko pripažinti nugalėtoju.
Su tuo nesutikę verslininkai kreipėsi į teismą, o po kiek laiko bylinėjimasis baigėsi taikos sutartimi. Konsorciumas įsipareigojo investuoti 14 mln. Lt. Už tai, kad ties J. Basanavičiaus ir Beržų g. sankirta pastatys naują autobusų stotį ir gamybines Autobusų parko patalpas, investuotojui turėjo atitekti autobusų stotis centre bei dabar aukcione vežėjo parduodamas turtas.
Per septynetą metų ratas apsisuko: Autobusų parko vadovams vėl teks įsijausti į kovotojų vaidmenį, o idėja dirbtuves, garažą ir administracijos darbuotojus jau po keleto metų perkraustyti į naujas patalpas gali įstrigti taip pat, kaip įstrigo ir verslininkų žadėtasis autobusų stoties iškeldinimo iš miesto centro projektas.
Sutartį įvertino kaip kratinį
Pasak A. Dirsės, per pastaruosius keletą metų Autobusų parkas konsorciumui išsiuntė šūsnis raginimų imtis darbo. Paskutinis surašytas praėjusių metų spalį. Atsakymo iš verslininkų lig šiol negauta.
„Kadangi net po daugelio raginimų BIG ir PST tyli, pamatėme, kad pralaukę jau septynerius metus nieko nebesulauksime. Į mūsų raginimus verslininkai arba atsakinėja abstrakčiai, arba visai nereaguoja“, – Panevėžio milijonierių valdomo konsorciumo veiksmai piktina vežėją.
A. Dirsė nemano, kad parduodamas tai, kas buvo pažadėta investuotojams, Autobusų parkas elgiasi neteisėtai. Mat verslininkai parkui net nėra pateikę jungtinės veiklos sutarties – pagrindo pradėti Panevėžio centrą iš esmės turėjusį pakeisti grandiozinį projektą. Tiesa, pasak A. Dirsės, konsorciumas bandė tokią prakišti, tačiau tai, kas buvo pateikta pasirašyti, Autobusų parko vadovai įvardijo ne sutartimi, o juodraštiniu kratiniu, visiškai neatitinkančiu konkurso sąlygų.
„Parašėme pastabas į jų tą „sutarties projektą“ ir jokio atsakymo pusantrų metų nėra“, – pasitikėjimą investuotoju praradęs pavaduotojas.
Toks delsimas jo nestebina. Susitikimuose konsorciumo atstovai yra prasitarę, kad po ekonominio sunkmečio sumažėjus panevėžiečių perkamajai galiai, o Panevėžyje persipildžius komercinių plotų rinkai jie nebematantys poreikio į grandiozinį projektą investuoti 14 mln. Lt, kaip reikalauja konkurso sąlygos. Tačiau išleisti iš rankų skanaus kąsnio – sklypo centre su dabartinės autobusų stoties pastatais ir dalimi Autobusų parko teritorijos – irgi nenusiteikę.
Laukia kompensacijos
BIG ir PST konsorciumo atstovui Remigijui Juodviršiui žinia apie Savivaldybės ir Autobusų parko jau oficialius ketinimus atimti verslininkams pažadėtąjį kelių milijonų litų vertės turtą strateginėje vietoje, ties išvažiavimu į Vilnių ir Kauną, buvo netikėta.
Anot R. Juodviršio, projektas nevykdomas ne dėl jų, o dėl vežėjo kaltės.
„Mes seniai pateikėme jungtinės veiklos sutartį, bet Autobusų parkas atsisako pasirašyti. Turbūt bijo prisiimti įsipareigojimų. Mes įsipareigoję investuoti apie 14 mln. Lt. Turi gi kažkas mus apsaugoti. Už tokią sumą turi būti padori, mus ginanti sutartis. O jie nesirašo ir dabar, matyt, bando kažkokiais veiksmais pabėgti nuo įsipareigojimų“, – „Sekundei“ teigė R. Juodviršis.
Anot jo, konsorciumas į šį projektą jau investavęs 2,3 mln. Lt. Iš jų didžiausia dalis – 2 mln. Lt – išleisti įsigyjant 435kv. m Autobusų parko angaro dalį. Pasak R. Juodviršio, šis sandoris buvo reikalingas projektui plėtoti – angaro dalis priklausė ne parkui, o privatininkui.
„Mūsų laimėto konkurso rezultatai nėra atšaukti. Jei nori kažką daryti, turi pirmiausia pasiūlyti taikos sutartį, dėl mūsų įdėtų investicijų susitarti. O ne taip – pasako, ką padaryti, mes išleidžiame pinigus, o paskui kaip banditai mus išvaro. Mes patiriame nuostolių – yra išleisti pinigai. Jei kažkas kažkam nepatinka, lai pakviečia padaryti taikos sutartį, susitariam ir – viskas“, – teigia R. Juodviršis.
Verslininkui aktualu, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl aukciono.
„Kas prisiims atsakomybę, kai į teismus įsivelsime ir prašysime padengti nuostolius?“ – klausė R. Juodviršis.
Kad už 2 mln. Lt bendraturčiu tapęs konsorciumas išmes tokią kortą, Autobusų parko vadovybė teigia numačiusi iš anksto. A. Dirsės nuomone, nei vežėjas, nei Savivaldybė pažadų neįvykdžiusiam investuotojui nieko neskolingi.
„Niekas jiems neliepė – galėjo tos angaro dalies ir nepirkti“, – tvirtina A. Dirsė.
Stotis slysta iš verslininkų rankų
- BIG ir PST konsorciumui iš rankų slysta ir prieš septynetą metų jam pažadėta dabartinės autobusų stoties teritorija.
- Nesulaukusi, kada prasidės naujosios statybos, Savivaldybė apsisprendė stoties nebeiškeldinti ir rekonstruoti esamą.
- Tai numatyta padaryti iki 2020 m.
- Skaičiuojama, kad šis planas miesto biudžetui atsieitų rekordiškai pigiai. Lėšų stoties rekonstrukcijai tikimasi gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų, iš miesto kišenės tereiktų padengti 7,5 proc. išlaidų, preliminariai tai būtų maždaug apie 150 tūkst. Lt.
- Panevėžiečių idėją palaiko ir Vidaus reikalų ministerija, kuruojanti 2014–2020 m. ES paramos paskirstymą miestų teritorijoms sutvarkyti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
