Kiek Lietuvai kainuoja žiema? Toks klausimas vos prieš porą metų, kai sniegu dažniau džiaugdavomės, o ne keiksnojome, būtų sukėlęs pašaipią šypseną. Šiemet laukta „šalčiausia tūkstantmečio žiema“ jau privertė įmones skaičiuoti padidėjusias išlaidas, o gyventojus – su žiburiu ieškoti kastuvų.
Žiema ir vėl atėjo mūsų neįspėjusi – taip karčiai pajuokaujame kaskart, kai sniegas sukelia chaosą ne tik gatvėse, bet, regis, ir mūsų gyvenime. Vos tik termometro stulpelis nukrinta žemiau 0 ribos, pirmieji už galvų griebiasi draudikai, nespėdami skaičiuoti avarijų. Senų ir naujų metų sandūroje gausiai pasnigus ir siautus pūgoms, draudimo bendrovės fiksavo draudiminių įvykių rekordus, o žalai atlyginti rezervavo milijonines sumas.
Vien tik per 2010 m. Kalėdų savaitę, gruodžio 20–26 dienomis, „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centras užregistravo beveik 2 tūkst. įvykių – žala siekė 4 mln. litų sumą. Nors po švenčių į sniego ir ledo dengiamas didmiesčių gatves išriedėjo mažiau automobilių, nuostolių skaitiklis sukosi toliau. Vien tik „Lietuvos draudimas“ gruodžio 27–sausio 2 dienomis fiksavo jau 2 204 eismo įvykius už 4,6 mln. litų žalos sumą. Vienas didžiausių šalies draudikų paskaičiavo, kad gruodžio mėnesį kompensuotų nuostolių dydis viršijo 18 mln. litų, o iki sausio 11-osios žalos suma perkopė 11 mln. litų.
„Lietuvos draudimas“ tikisi, kad ši žiema ir jos pabaigą galintys lydėti potvyniai kainuos ne daugiau kaip 45 mln. litų – tokią sumą žalai kompensuoti bendrovė rezervavo iš anksto.
Jau tapo akivaizdu, kad bent jau pirmieji šaltojo sezono mėnesiai draudimo bendrovėms atsieis brangiau. Įpusėjus šiai žiemai būta gerokai daugiau draudžiamųjų eismo įvykių nei 2009 m. gruodį ir 2010 m. sausio pradžioje, didesnės ir išmokėtos sumos. Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ nurodė, kad prieš metus, nuo gruodžio 1 iki sausio 7 dienos, buvo užregistruoti 1 964 įvykiai ir išmokėta 3,9 mln. litų už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, dabar nuo gruodžio pradžios iki sausio 7-osios užfiksuoti 2 535 įvykiai, rezervuota ir išmokėta jau 5,4 mln. litų.
Kai šalies keliai ir gatvės virsta čiuožyklomis, daugiausia kritikos strėlių lekia kelininkų ir komunalininkų pusėn. Šie teisinasi darantys, ką gali, – kelių priežiūrai skiriantys ir šimtus transporto priemonių, ir tonas druskos bei smėlio mišinio.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas ir pakeltas naktį gali pasakyti skaičius, kiek milijonų kasmet išbarstoma ir ištirpdoma ant kelių. 2011-iesiems kelių priežiūrai numatyta 121,5 mln. litų – beveik tiek pat kaip ir pernai. Apie 12–15 mln. litų bus išleista vien tik druskai. Dalį jos, susigėrusios į batus, kasdien namo parsineša ir kiekvienas miestietis. Druskos per metus prireikia apie 70–90 tūkst. tonų. Dar maždaug 5 mln. litų skiriama smėlio ir žvyro mišiniui, maišomam su druska, užsipirkti. Šį gėrį tenka sandėliuoti – tai irgi kainuoja. Visa likusi suma paskirstoma transporto technikos, kuri neretai genda, priežiūrai, brangstantiems degalams, atlyginimų fondui ir mokesčiams. Dažniausiai šalies keliams prižiūrėti pakanka turimos technikos – 340 barstymo ir 924 valymo – transporto priemonių, nors jeigu pūga įsisiautėja visoje šalyje, tenka kreiptis pagalbos į įmones ir už tai taip pat susimokėti.
Kelininkams žiema kartais prasideda spalį ir baigiasi balandžio pradžioje. Tačiau tradiciškai darbo padaugėja nuo vasario pradžios iki kovo vidurio – pastebėta, kad tąkart pūgų tikimybė didžiausia.
Gausus sniegas milijonus, skirtus gatvių priežiūrai, greičiau šlavė ir iš savivaldybių biudžetų. Pavyzdžiui, Vilniaus valdžia gatvėms ir kiemams valyti pernai skyrė iki 18 mln. litų – tai yra dukart mažiau negu 2005–2010 m. laikotarpiu, kai ši suma siekė 36 mln. litų. Tokią taupymo politiką šįmet ypač pajuto draudikai.
Šią žiemą, kuri net pretendavo pelnyti ir sniegingiausios žiemos per pastaruosius 50 metų titulą, nuostolių jau patyrė ir atokių rajonų ūkininkai, negalėję supirkėjams pristatyti pieno, ir kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie nesulaukė per šventes pakeliui pusnyse įstrigusių klientų.
Tačiau žiema kai kam – puiki proga užsidirbti ir… susimokėti mokesčius. Daugiabučių namų laiptinėse ir elektroninėje erdvėje padaugėjo skelbimų, kuriuose siūlomos sniego kasėjų paslaugos. Vos tik paaiškėjo, kad sniego kasėjai, prašantys apie 20 litų už valandą atlygio, užsakovus rikiuoja į eilę, Valstybinė mokesčių inspekcija įspėjo, kad tokie „verslininkai“ turi pasirinkti veiklos formą: sudaryti darbo, civilinę sutartį arba įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą ir, žinoma, susimokėti mokesčius. Nusamdyti sniego valymo techniką turinčių didesnių įmonių, kurių minimalus užsakymas 450 litų, ne visi išgali. Kaip ir papildomai mokėti už sniego išvežimą (1 kubas – 30 litų). Todėl kai kurie miestų gyventojai organizavo talkas ir patys čiupo į rankas kastuvus. Tik prieš tai daugeliui teko aplakstyti bent kelis prekybos centrus, mat ši prekė staiga tapo deficitinė. Per kelias dienas buvo išgraibstyti ir 16–40 litų, ir net 100–120 litų kainuojantys kastuvai. Prekybininkai trynė rankomis – kastuvų paklausa šią žiemą padidėjo net 3 kartus.
