Iš viso nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinti 448 daugiabučių atnaujinimo projektai.
Politikų žadėtoji masinė daugiabučių renovacija, turėjusi sumažinti gyventojų išlaidas už energiją ir sunkmečiu įsukti ekonomikos smagračius, taip ir neprasidėjo, o tam skirti šimtai milijonų litų nepanaudoti tebeguli Liuksemburgo banke, skelbia „Verslo žinios“.
„Procesai juda lėčiau negu planavome. Gal neįvertinome žmonių psichologijos, kiek juos gali paveikti tam tikra labai kritiška ir kartais destruktyviai kritiška nuotaika, vyravusi dėl daugiabučių namų renovacijos. Žmonėms tokioje aplinkoje turėtų būti sunku suvokti, kad namų renovavimas yra naudingas“, – praėjusią savaitę pripažino premjeras Andrius Kubilius. Tačiau, anot jo, „dabar to suvokimo yra daugiau“ ir šiuo metu jau yra svarstoma daugiau kaip 200 paraiškų atnaujinti namus.
Prie Aplinkos ministerijos (AM) veikiančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA), kuriai pavesta įgyvendinti būsto atnaujinimo ir efektyvaus naudojimo politiką, skaičiai rodo – apsisprendusių dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje pagal naująjį, 2009 m. birželį startavusį finansinį mechanizmą tėra vos 189.
Tačiau tik 98 investicijų planai yra suderinti, o pasirašytos vos 43 kreditavimo sutartys, jų vertė – 15 mln. Lt. Turint galvoje, kad iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 34 tūkst, daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., ir daugumą jų reikia pertvarkyti, tai lašas jūroje. Iš viso nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinti 448 daugiabučių atnaujinimo projektai, iš jų 279 buvo įgyvendintos kompleksinės namo atnaujinimo priemonės. Dar 10 projektų įgyvendinama pagal ankstesnį finansavimo mechanizmą, nurodo BUPA.
Renovacija stringa nepaisant to, kad lėšų jai tarsi ir yra. Į Finansų ministerija nurodo, kad į 2009 m. įsteigtą kontroliuojantįjį fondą pagal vadinamąją JESSICA iniciatyvą, kurios lėšos turi būti investuojamos į daugiabučių atnaujinimą, Lietuva pervedė 516 mln. Lt (iš jų 438 mln. Lt sudarė ES, o 78 mln. Lt – Lietuvos biudžeto lėšos). Iš šios sumos beveik 114 mln. Lt yra pervesta bankams, kurie buvo pasirinkti kaip programos finansiniai tarpininkai (AB Šiaulių bankas, AB „Swedbank“ ir AB SEB).
