Penkerius metus valstybės peršama nemenka parama per Vietinio užimtumo iniciatyvų projektą niekaip neišjudina Panevėžio rajono verslininkų, todėl milijonai litų lieka nepanaudoti. Tuo projektu valstybė stengiasi papirkti darbdavius, kad šie įdarbintų labiausiai socialiai neapsaugotus žmones, tačiau verslininkai nesistengia paimti įspūdingų „kyšių“.
Trukdo šešėliai
„Norėčiau kasmet sulaukti tokios valstybės paramos, nes ją gauti nėra sunku, – prieš kelias dienas Panevėžio darbo biržoje džiūgavo bendrovės „Baldlitas“ savininkas Antanas Klokmanas. – Valstybės subsidijos padėjo man modernizuoti įmonę ir planuoti net 40 procentų didesnę apyvartą“.
Bendrovė neseniai įgyvendino 310 tūkstančių litų vertės įmonės modernizavimo projektą. Didžiąją dalį – 210 tūkstančių litų – visų išlaidų padengė valstybė. Ši suma buvo skirta mainais už 2006 metais sukurtų 11 darbo vietų itin socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Medienos perdirbimu ir pjuvenų briketų gamyba besiverčiančios įmonės savininkas turėjo garantuoti, kad tas darbo vietas išsaugos mažiausiai trejus metus.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos per verslo rėmimo programas kovoti su nedarbu Panevėžyje ir rajone nėra tokios rezultatyvios, kad leistų valdininkams rašyti optimistines metų ataskaitas.
Tenka pripažinti, kad minėtas Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektas, skirtas suaktyvinti gamybos įmonių kaimuose steigimą ir modernizuoti jau dirbančiąsias, stringa dėl verslininkų neryžtingumo ir neraštingumo. Kai kuriems apetitą valstybės paramai slopina ir jų pačių finansinės veiklos šešėlinis prieskonis –– dviguba buhalterija ir pusiau legali gamyba.
Neatmetama, kad Panevėžio miesto ir rajono verslininkai projekte nedalyvauja todėl, kad apie jį nėra girdėję. Tai neturėtų pernelyg stebinti, nes yra „verslininkų“, net nežinančių, kas yra miesto ar rajono meras. Kai reikia parengti verslo projektą, kai kurie iš jų praranda gebėjimą blaiviai mąstyti arba iš karto neria į krūmus.
Per penkerius VUI gyvavimo metus tokios subsidijos sudomino tik šešias Panevėžio rajono įmones. Iš viso rajono įmonės gavo daugiau nei milijoną litų valstybės paramos, nors ši suma galėjo būti bent jau kelis kartus didesnė.
Darbo vieta – 36000 litų
Tokia parama siūloma tik tiems šalies rajonams, kuriuose nedarbas yra didesnis už šalies vidurkį. Šalies nedarbo vidurkis dabar – 3,7 procento, o Panevėžio rajone – 6,3 proc.
2007 metų VUI projekte pirmą kartą galėjo dalyvauti ir Panevėžio miesto smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Tokią galimybę jiems atvėrė milžiniškos kineskopų gamyklos „Ekranas“ bankrotas – aukščiau nei šalies vidurkis šoktelėjo nedarbo lygis Aukštaitijos sostinėje.
Tačiau Lietuvos darbo biržos komisiją pasiekė vos trys panevėžiečių verslininkų projektai. Manoma, kad visi jie bus verti paramos. Iki pavasario panevėžiečiai turėtų gauti 779 tūkstančius litų. Du rajono verslininkai 2007 metais prašo 143 tūkstančių litų valstybės paramos įmonėms modernizuoti.
Pernai iš šio fondo dviem Panevėžio rajono įmonėms buvo pervesta beveik 250 tūkstančių litų. Pasinaudoję šia parama, verslininkai sukūrė 13 darbo vietų. Visos jos atiteko mažiausiai socialiai apsaugotiems rajono bedarbiams – vienišoms mamoms, perkopusiesiems per 50 metų, negalią turintiesiems ir kitiems.
Už sukurtą vieną darbo vietą valstybė verslininkams sumokėjo vidutiniškai 21 tūkstantį litų.
Už šiuos pinigus verslininkai pirko
įvairius įrengimus gamybai plėsti. Valstybė už vienos darbo vietos įkūrimą yra
pasiryžusi sumokėti iki 36 tūkstančių litų.
Lenkia net ir Pasvalys
Panevėžio rajono įmonių savininkai, sprendžiant pagal 2002–2006 metais jų dalyvavimą šiame projekte, vis dar gali būti priskirti prie pačių nedrąsiausių kategorijos.
Jiems valstybė pinigų dovanojo 11 kartų. Panevėžiečiai gavo šiek tiek daugiau nei milijoną litų neatlygintinos paramos. Pavyzdžiui, Pasvalio verslininkams valstybės paramos atseikėjo net 31 kartą. Iš viso į pasvaliečių įmonių kasas pateko beveik 4 milijonai litų.
Panevėžio rajonas atrodo dar prasčiau suskaičiavus, kiek įmonių gavo valstybės paramos už darbo vietų steigimą kaimuose. Rajone per visą subsidijų dalijimo laikotarpį valstybės pinigų sugebėjo gauti tik 6 įmonės. Pasvalyje tokių yra net 24.
Gauti valstybės subsidijų nėra sunku. Tai akivaizdžiai įrodo trys Panevėžio rajono įmonės, iš jų dvi valstybės paramos gavo jau po du kartus, o viena – tris kartus. Iš viso joms buvo suteikta 604 tūkstančiai litų. Panevėžio darbo biržos vadovai niekaip neatsistebi, kodėl mūsų rajono verslininkų negundo valstybės dalijami pinigai. Juolab kad ypatingų pastangų gauti neatlygintinai paramai nereikia – pakanka, kad įmonė dirbtų pelningai, neturėtų skolų ir turėtų nekilnojamojo turto.
Nesudėtingi mainai
Valstybė už naujai Panevėžio rajone, o nuo šių metų ir Panevėžio mieste, sukurtas darbo vietas yra pasirengusi vienai įmonei padovanoti iki 345 tūkstančių litų. Už valstybės pinigus leidžiama pirkti įrenginius, paslaugas ir visa tai, kas būtina darbo vietai sukurti.
Beje, įmonių plėtros projektams įgyvendinti valstybė skiria tik dalį – 65 procentus – reikalingos sumos, todėl verslininkams reikia įrodyti, kad jie turi kitą dalį reikalingų pinigų.
Mainais už tokią paramą verslininkai įsipareigoja įdarbinti Darbo biržoje registruotų bedarbių ir trejus metus išsaugoti valstybės pinigais įsteigtas darbo vietas. Įdarbinami problematiškiausi ir mažiausiai socialiai apsaugoti bedarbiai – vyresni nei 50 metų, daugiavaikių šeimų tėvai, vienišos motinos ir kt.
Iki 30 procentų visos numatytos suteikti subsidijos ministerija sumoka avansu. Pusę tos sumos verslininkas gauna vos tik pateikęs galutinę darbų sąmatą. Kiti pinigai atiduodami atlikus visus darbus.
Visą reikalingą darbo vietai įsteigti įrangą, prekes ar paslaugas verslininkas privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas taisykles. Pasirašyti sutartį su ministerija gali verslo plėtros planą turintis smulkusis ar vidutinis verslininkas, išskyrus tuos, kurie verčiasi valstybės neskatintina veikla. Tokių yra dvylika – nuo alkoholio gamybos iki azartinių lošimų organizavimo.
VUI projekto parama neteikiama ir ūkininkams. Valstybės tūkstančių gali tikėtis nebent tie, kurie turi gamybos įmonę ar ketina ją steigti. Kam skirti paramą, sprendžia Lietuvos darbo biržos komisija.
Laukia pretendentų
Vyriausybė investicijas į Panevėžio miesto ir rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą pinigais skatins dar kelerius metus. Nes prognozuojama, kad mieste didesnis už šalies vidutinį nedarbo lygis išsilaikys mažiausiai iki 2010-ųjų, o rajone – ir dar ilgiau.
„2007 metų VUI projektų priėmimas jau baigtas, todėl nuo šiol laukiama norinčiųjų gauti subsidijų 2008-aisiais. Paraiškos ir projektai bus priimami ištisus metus – iki 2009-ųjų sausio ar vasario mėnesio, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A.Biguzienė. – Telieka priminti, kad iš šešių Panevėžio miesto ir rajono įmonių, prašiusių valstybės subsidijų 2007 metais, net penki projektai labai realiai pretenduoja susišluoti 922 tūkstančius litų negrąžintinos valstybės paramos“.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Valstybės siūlomi 20-30 tūkstančių litų
negrąžintinos paramos už sukurtą naują darbo vietą verslininkų negundo, dėl to
ypač kenčia labiausiai socialiai pažeidžiami Panevėžio ir rajono bedarbiai.
Tokių už darbo rinkos vartų šimtai.
