Neseniai tyrimai parodė, kad besiskundžiantysis migrenos
priepuoliais dažnai serga ir kitomis ligomis, būna sutrikusi jo organizmo
veikla. Tai nuodija sergančiųjų migrena gyvenimą ne mažiau nei skausmo priepuoliai.
Todėl migrenos gydymo tikslas turi būti ne tik panaikinti skausmo priepuolius – svarbu kovoti su migrenos palydovais.
Pastaruoju metu tuo tikslu taikomos nemedikamentinės priemonės: psichologinė relaksacija ir kiti psichoterapijos metodai. Susidoroję su palydovais gydytojai sėkmingiau gydo pačią migreną.
Nustatyta, kad sergant migrena dažnai būna bloga nuotaika, depresija, padidėjęs nerimas. Neretai naktį neramiai miegama. Moterims migrena būna dėl tulžies diskinezijos. Daugelį pacientų kamuoja skausmas pakaušio ir kaklo srityse. Be to, gali būti vegetatyvinių sutrikimų: padidėjęs prakaitavimas, alpimas, negalėjimas būti tvankiose patalpose. Su šiais negalavimais reikia kovoti pirmiausia.
Daugelis moterų skundžiasi, kad ištikus migrenos priepuoliui padažnėja širdies plakimas, būna sunkiau kvėpuoti, pasidaro karšta arba šalta, gausiai prakaituojama, apima baimė, nerimas. Šie simptomai būdingi vadinamajai vegetatyvinei, arba paniškai, migrenai, ji yra sunkesnė nei paprasta.
Tokia ligos forma gali atsirasti moterims, turinčioms emocinių problemų, nuolat patiriančioms įtampą, išgyvenančioms stresą. Streso priežastys gali būti sutuoktinių santykių atšalimas, konfliktai su vaikais ir giminaičiais, įtempti santykiai kolektyve, materialiniai sunkumai.
Tokiu atveju, be tradicinio migrenos gydymo, būtina imtis kitų priemonių, padėsiančių įveikti depresiją ir pasiekti psichologinio komforto. Tam vartojami psichotropiniai preparatai, taikomi psichoterapijos metodai, kvėpavimo gimnastika ir kiti gydymo būdai, parinkti individualiai.
Apžiūrint sergančiuosius migrena beveik visiems randama įsitempusių ar skausmingų galvą “juosiančių” raumenų. Veido srityje kenčia kramtomieji raumenys, pakaušio srityje – raumenys, prisitvirtinę prie kaukolės, ir kaklo apačios raumenys. Dažnai skausmingi ir įsitempę būna pečių raumenys – vadinamasis palto pakabos sindromas.
Šie raumenų įsitempimai yra diskomforto, skausmo pakaušyje ir kakle priežastis. Dėl to kyla noras sukioti galvą, tai trukdo dirbti biure, vairuoti automobilį.
Tyrimai parodė, kad ilgai būnant nepatogioje padėtyje ar neatsargiai pasukus kaklą galima sukelti migrenos priepuolį. Dažni galvos skausmai ir stresas sukelia nuolatinę raumenų įtampą. Susidaro užburtas ratas.
Norint atsikratyti raumenų įtampos, reikia išmokti atsipalaiduoti ir psichologiškai, ir fiziškai, atitrūkti nuo problemų. Geriausiai tai padaryti padeda išvyka į gamtą, apsilankymas sporto salėje, poilsis su gerų draugų kompanija.
Kad atsipalaiduotų raumenys, reikalinga kaklinės stuburo dalies gimnastika. Ji labai svarbi ilgai dirbant ir nekeičiant kūno padėties. Labai padeda masažas, vandens procedūros – kontrastinis dušas, šilta atpalaiduojanti vonia. Galima pasikaitinti pirtyje. Gali pagelbėti kvalifikuotas manualinės terapijos specialistas.
Pacientus, kenčiančius galvos skausmus, turi apžiūrėti neurologas. Jis nustatys tikslią diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą. Nors dažniausiai galvos skausmų priepuolių priežastys nesunkiai pašalinamos, bet 5 proc. ligonių tai gali būti rimtų smegenų ligų pasireiškimas. O tada reikia imtis skubių priemonių.
Jeigu migrenos priepuoliai kartojasi labai dažnai – daugiau nei 4 kartus per mėnesį, būtinas specialus kompleksinis profilaktinis gydymas, jį gali paskirti tik neurologas.
Gaila, tačiau dauguma gydosi savarankiškai didelėmis vaistų nuo skausmo dozėmis. Kai piktnaudžiaujama analgetikais – vartojama po 3 ir daugiau tablečių per parą, jų išgėrus pradeda skaudėti galvą. Be to, į daugelio analgetikų sudėtį įeina narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, kodeino, taip galima priprasti prie preparato.
Migrena – moterų “privilegija”. Palyginti su vyrais, moterims būdingi intensyvesni ir ilgiau trunkantys priepuoliai. Jiems užėjus jaučiamas oro trūkumas, padažnėja pulsas, atsiranda nerimas. Moterims dažniau migrena pasireiškia drauge su kitokiais skausmais, pavyzdžiui, kaklo srities migreną lydi tulžies diskinezija, alpimas, miego sutrikimai.
Labai dažnai moterims prie migrenos prisideda depresija ir padidėjęs jautrumas. Migrenos priepuolius dažniausiai sukelia emocinis stresas, menstruacijos.
Kad migrena pasireikštų kuo rečiau, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia migrenos priepuolius. Deja, kai kurių paveikti neįmanoma. Negalima nuspėti nemalonumų ir konfliktų, oro permainų. Menstruacijų metu labai sunku atsikratyti hormonų svyravimų. Tačiau daugelio veiksnių, galinčių sukelti priepuolį, įmanoma išvengti.
Pirmiausia reiktų atsisakyti kai kurių produktų. Žinoma, kad migrenos priepuolius gali sukelti citrusinių vaisių, šokolado, bananų, riebių sūrių, šampano, raudonojo vyno, alaus vartojimas. Jeigu pastebite, kad galvą ima skaudėti po to, kai suvalgėte kurį nors iš minėtų produktų, pasistenkite arba iš viso jo atsisakyti, arba vartoti labai retai.
Planuokite savo dieną taip, kad liktų laiko išsimiegoti – ne mažiau kaip 7-8 valandas. Kad sumažintume priepuolių tikimybę, reikia vengti “miego provokatorių” – neišsimiegojimo ir nekokybiško miego. Jeigu pastebėjote, kad ilgai negalite užmigti, kad miegas tapo neramus, o rytą jaučiatės neišsimiegoję, būtinai apie tai pasakykite gydytojui. Jis patars, ką daryti.
Venkite tokių galvos skausmo priežasčių kaip pervargimas, tvankumas, galvos peršalimai, badas, per didelis fizinis krūvis, emocinis pervargimas. Nepamirškite laiku pailsėti, psichologiškai atsipalaiduoti, pasportuoti, pasivaikščioti gryname ore.
Jeigu niekaip negalite suprasti, kas išprovokuoja galvos skausmą, rašykite dienoraštį, jame detaliai aprašykite aplinkybes, kurioms esant kilo migrenos priepuolis. Po kelių mėnesių su gydytoju išanalizavę užrašus galėsite nustatyti, kas sukelia priepuolį.
Parengė A.Kaminskienė
