Keturkojai augintiniai – šunys, katės ar net šeškai – šeimininkų laukia ir juos džiugina dažnuose namuose. Nuo šių metų pradžios jie privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.
Netrukus visi po miestus ir kaimus lakstantys keturkojai privalės būti paženklinti.
Tačiau toks reikalavimas kol kas gyvas tik popieriuje, pirmosiomis sausio dienomis šis registras neveikė, tad ir visuotinis gyvūnų ženklinimo bei registravimo procesas neprasidėjo.
Duomenis kaupiantį Gyvūnų augintinių registrą tvarko Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Kaip teigia šio centro atstovė Ramunė Visockytė, jų tarnybos darbuotojų užduotis buvo sukurti registrą ir stebėti, kad jis nesustotų veikti.
Specialistė sako, jog registras jau baigtas kurti, dabar mokomi su juo galintys dirbti žmonės, tad netrukus turėtų prasidėti veikla. Sausio pradžioje vyksta seminarai, mokymai – darbas po truputį įsibėgės, registras bus pradėtas tvarkyti, jame kaupiami ir pateikiami statistiniai duomenis.
Už registrą atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, teritoriniai jos skyriai nemokamai priims augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys, savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.
Kol nėra priėjimo prie registruotų gyvūnų sąrašo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir teisę ženklinti gyvūnus turintys veterinarai veiklos dar negali imtis.
Laiko yra
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas valstybinis veterinarijos inspektorius Žydrūnas Vaišvila sako, kad paženklintą gyvūną įregistruoti Gyvūnų augintinių registre galės ir veterinarai. Panevėžio mieste ir rajone teisę teikti tokias paslaugas turi trisdešimt veterinarų.
Į juos kreipęsi gyvūnų šeimininkai rašys prašymą ir sumokės už mikroschemą bei jos įvedimą. Registravimu pasirūpins darbą atlikęs veterinaras.
Paženklintas gyvūnas turi būti įregistruotas per septynias dienas. Mikroschemoje bus pažymėtas numeris, o pagal jį visus duomenis bus galima sužinoti Gyvūnų registre.
Gyvūnui nugaišus arba pakeitus savininkus dėl registracijos pakeitimo taip pat galima kreiptis ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Ž. Vaišvila sako, jog kainą už gyvūno ženklinimą nustatys paslaugas teikianti veterinarijos įstaiga. Greičiausiai kainos visur bus panašios – didelių skirtumų neturėtų būti. Pavaduotojas mano, kad ji galėtų svyruoti nuo 15 iki 30 eurų.
Laiko įvykdyti įstatymo reikalavimus yra – augintiniai gali būti ženklinami ir registruojami iki 2017 metų balandžio 1 dienos. Tiesa, šiemet atvesti šuniukai, kačiukai ir šeškiukai privalo būti paženklinti per keturis mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui.
Tikisi sumažinti beglobių gyvūnų
Privaloma gyvūnų registracija galioja dar penkiolikoje Europos Sąjungos šalių. Privalomo gyvūnų ženklinimo iniciatoriai tikina, jog steigiant vieningą naminių gyvūnų duomenų bazę siekiama mažinti beglobių gyvūnų populiaciją ir apsaugoti žmones nuo ligų, pavyzdžiui, pasiutligės.
Teigiama, kad gyvūnų augintinių registravimo tikslas yra mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų populiaciją, apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pavojingų gyvūnų ir kačių, šunų, šeškų platinamų ligų. Taip pat svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos surasti augintinį pagal Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje įregistruotą augintinio laikytoją ir taip užtikrinti gyvūnų atsekamumą.
Žinoma gyvūnų globėja Rūta Liberienė nemano, kad dėl priverstinio ženklinimo sumažės beglobių gyvūnų.
Tačiau žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė nepritarė tokiam sumanymui ir teigė nesutinkanti su Seimo sprendimu, kad visi gyvūnai būtų ženklinami privalomai. Ji mano, kad privalomas ženklinimas turėtų būtų taikomas tik iš Lietuvos išvežamiems šunims, šeškams ir katėms bei pavojingiems šunims. Tačiau Seimas nei jos, nei kitų prieštaraujančių nuomonių neišgirdo ir sprendimą dėl privalomo ženklinimo priėmė.
Gali tapti nebereikalingi
Naujovė kol kas sunkiai skinasi kelią. Tarsi žinodami, kad vis dar yra kliūčių, šunų, kačių ir šeškų šeimininkai į veterinarijos klinikas eiti neskuba. Ir, kaip teigia veterinarai, dar ir neturėtų to daryti – kol nėra priėjimo prie registro, darbo iki galo padaryti neįmanoma.
Panevėžietis veterinarijos gydytojas Alvydas Brazdžionis sako, kad žmonės kol kas tik teiraujasi, domisi, kas ir kaip čia bus.
Iki šiol savo augintinius ženklindavo tik tie šeimininkai, kurie veždavo juos į parodas, lankydavosi užsienio šalyse. Dabar ši prievolė taikoma visiems.
Ar pasiteisins viltys, jog dėl ženklinimo sumažės beglobių gyvūnų skaičius, labai abejojama, atvirkščiai, veterinaro nuomone, valkataujančių keturkojų gali dar ir padaugėti.
Tikrai atsiras tokių, kurie, nenorėdami savo šuns ar katės ženklinti, mokėti už tai pinigus, tiesiog išmes savo augintinius į gatvę.
Ženklinimu greičiausiai nesirūpins ir kaimuose po kelis šunis ir ne po vieną katę turintys žmonės, kurių pragyvenimo šaltinis menkos pensijos ar pašalpos. Jie tiesiog net negalės pasirūpinti visais augintiniais, tad pajutę, jog gali būti įspėti ar net paprašyti susimokėti baudą, gyvūnų atsikratys.
Tokios pat nuomonės ir Gyvūnų globos draugijos vadovė, benamių gyvūnų prieglaudos įkūrėja Rūta Liberienė.
„Gali būti dar blogiau. Jau yra nutikę taip, kad šeimininkai, norėdami atsikratyti kadaise, matyt, parodose dalyvaudavusio ženklinto šuns ir siekdami, kad niekas apie jų poelgį nesužinotų, tiesiog išplėšė iš šuns kūno mikroschemą su visa mėsa ir išmetė gyvūną lauk“, – „Sekundei“ teigė gyvūnų globėja.
R. Liberienė mano, kad prieš priimant privalomo ženklinimo įstatymą reikėjo geriau apgalvoti visas teigiamas ir neigiamas šios naujovės puses, neskubėti su sprendimu.
„Aš esu prieš. Nepasirašiau ir kai buvo renkamos nuomonės tuo klausimu. Be to, kol kas neketinu ženklinti savo augintinių“, – sako keturiolika šunų ir vieną katę turinti moteris. Du jos šunys jau yra paženklinti mikroschemomis, yra ir kitaip ženklintų – tatuiruotų, keli jau vyresni, o katė ir visai iš namų neišeina.
„Jeigu būsime verčiami ženklinti visus prieglaudos gyvūnus, neliks pinigų nei maistui, nei vaistams. Antra vertus, prieglaudoje judėjimas nemažas, patenka vis nauji globotiniai, štai paženkliname, kaip reikalaujama, į prieglaudą atklydusį šunį, o jį po kelių dienų ar savaičių pasiima žmonės. Gyvūną vėl teks registruoti iš naujo, juk jis paženklintas kaip prieglaudos gyventojas, o dabar jau turės šeimininką“, – svarsto R. Liberienė.
Gyvūnų prieglauda turi įsigijusi aparatą, galintį skaityti mikroschemas, pagal jas galima atsekti pasimetusių gyvūnų šeimininkus.
Be kontrolės neliks
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus inspektoriai, prižiūrintys, ar gyventojai paiso gyvūnų laikymo taisyklių, tokių skaitytuvų kol kas neturi ir negali matyti, ar gyvūnas paženklintas.
Dabar rengdami reidus, tikrindami kaimynų skundus inspektoriai apie gyvūnus stengiasi sužinoti iš šeimininkų turimų dokumentų. Tik pažymomis šeimininkai gali įrodyti, kad jų šuo yra skiepytas, registruotas.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė tikisi, kad iki to laiko, kai visi gyvūnai privalės būti paženklinti, elektroninių mikroschemų skaitytuvus inspektoriai jau turės ir radę neženklintą gyvūną šeimininką galės perspėti, o šiam nepaisius nurodymų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Kol kas tokie protokolai rašomi už gyvūnų nepriežiūrą. Nerūpestingiems šeimininkams gresia įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 116 eurų. Kaip bus baudžiami neženklintų gyvūnų šeimininkai, kol kas dar neaišku.
„Dabar kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą ir nagrinėti kitus su tuo susijusius klausimus tas pats, kas kalbėtis apie orą, – nėra nieko konkretaus. Kai turėsime prisijungimą prie registro, kai pasibaigs laikas, leidžiantis laikyti neženklintus gyvūnus, tada bus galima spręsti, ar panevėžiečiai suprato naująjį reikalavimą, ar laikosi jo“, – kalbėjo R. Baltutytė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
