Nebaigtos statyti mokyklos V. Alanto g. pastate svarsčiusi įrengti socialinį daugiabutį Savivaldybė ėmėsi gaivinti seną planą, kaip miesto pakrašty po vienu stogu įkurdinti visus tris miesto teismus. Kaip tokią idėją vertina patys teisėjai?
Gaivinamas planas prieš du dešimtmečius pradėtos statyti mokyklos pastatą užbaigti ir į jį perkelti visus tris Panevėžio teismus. U. Mikaliūno nuotr.
Valstybei beveik 5 mln. Eur kainavusią nebaigtą statyti mokyklą V. Alanto g. Panevėžio valdžia tikisi jai ir įbrukti. Savivaldybė, svarsčiusi už Europos Sąjungos paramą čia įrengti socialinį daugiabutį, ėmėsi gaivinti seną planą, kaip vietoj remtinųjų V. Alanto g. po vienu stogu įkurdinti visus tris miesto teismus.
Tokią idėją palaikantys Panevėžio teisėjai pripažįsta dirbantys itin sudėtingomis sąlygomis, o augant bylų skaičiui ankštose patalpose neišsitenkantys teismai nebesugeba užtikrinti nei savo darbuotojų, bei procesų dalyvių saugumo.
Elektros g. įsikūrusio Apygardos teismo pirmininko Artūro Ridiko teigimu, pagal nagrinėjamų bylų kiekį ir žmonių srautus pastatas nebetinkamas tokios įstaigos funkcijoms. Kabinetuose, kur turėtų sėdėti du žmonės, dirba po keturis, o kur vienas – po du. Pastatas neatitinka saugumo reikalavimų, patalpos turėtų būti padalytos į tris zonas: skirtąją į posėdžius atvesdinamiems suimtiesiems, viešąją bei teismo personalui. Pasak A. Ridiko, pagal dabartinį pastato išdėstymą tai nėra įmanoma.
„Mums labai patinka dabartinė teismo pastato vieta, patogus susisiekimas, bet šiuo atveju kur kas svarbiau darbo sąlygos. Nepatogu ne tik mūsų darbuotojams, bet ir į teismą atvažiuojantiems žmonėms. Neturime automobilių stovėjimo aikštelės, pastatas nepritaikytas neįgaliems žmonėms“, – „Sekundei“ teigė pirmininkas.
Anot jo, žinodami, kad bylą nagrinėjant turi dalyvauti neįgalus asmuo, teisėjai stengiasi teismo posėdį rengti pirmajame aukšte. Tačiau jame nelikus neužimtų salių ar neįgaliajam atvykus netikėtai, darbuotojams tenka padirbėti nešikais – siaurais laiptais į antrąjį aukštą neįgalųjį tiesiog užnešti ant rankų.
Didele problema A. Ridikas įvardija ir dėl pastato specifikos neįmanomą būtinybę užtikrinti nukentėjusiųjų interesus.
„Mes negalime įrengti laukimo zonos, nukentėjusieji jaučiasi nesaugiai priversti posėdžio laukti tame pačiame koridoriuje kartu su kaltinamaisiais“, – pripažįsta pirmininkas.
Srautai padvigubėjo
A. Ridiko nuomone, būtų logiška ir ekonomiškai racionalu visus tris Panevėžio teismus sukelti į vieną pastatą. Šiuo metu nė vieno jų patalpos nebetinkamos tokiai veiklai. Ankštuose kabinetuose glaudžiasi Respublikos g. esantis Apygardos administracinis teismas. Laisvės a. įsikūręs Apylinkės teismas 1985–1986 m. statytas pritaikant jį 6-iems teisėjams. Šiuo metu čia dirba kone keturis kartus daugiau teisėjų ir jiems padedančio personalo.
„Turime tris dideles sales, kuriose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, ir tris nedidukes, naudojamas civilinėms byloms nagrinėti“, – skaičiuoja teismo pirmininkė Virginija Svirplienė.
Kai panevėžiečių ginčus šiame teisme nagrinėjo šeši teisėjai, tiek patalpų užteko.
Pasak V. Svirplienės, iš miesto Savivaldybės nuomojamas teismo pastatas taip pat nepritaikytas neįgaliesiems, nepatogus nei klientams, nei ankštai dirbančiam personalui.
Teismai keliasi į pakraščius
Nors Panevėžio valdžios siūlomas nebaigtos statyti mokyklos pastatas toliau nuo centro, V. Svirplienės nuomone, jis būtų kur kas patrauklesnis nei dabartiniai centre.
„Vieta nėra esminis dalykas. Turi būti kiti prioritetai. Pirmiausia teismo pastatas turi būti patogus ir darbuotojams, ir žmonėms. Dabar nors jis centre, bet į teismą atvažiavęs žmogus dažniausiai neturi kur nemokamai pastatyti mašinos. Jam dar reikia už stovėjimą sumokėti. Vilniaus apylinkės teismas irgi atokiai nuo centro, bet niekas dėl to nekelia problemos. Tai Panevėžyje penki metrai į šalį nuo centro jau kažkam blogai“, – svarsto pirmininkė.
Apie Savivaldybės iniciatyvą valstybei atiduoti per 13 mln. Lt visos šalies mokesčių mokėtojams kainavusią mokyklos statybvietę Panevėžio teismų pirmininkai informavo už teismų materialinį aprūpinimą atsakingą Nacionalinę teismų administraciją bei Teisėjų tarybą.
A. Ridiko manymu, tai būtų bene tinkamiausia išeitis ir susispaudusiems Panevėžio teismams, ir nereikalingo pastato siekiančiai atsikratyti Savivaldybei. Teisėjas svarsto Panevėžyje nematantis daugiau patalpų, tinkamų teismų veiklai.
Siūlys verslininkams
Nebaigta statyti mokykla V. Alanto g. Panevėžio savivaldybei kasmet kainuoja apie 31 tūkst. Eur. Tiek iš miesto kišenės sumokama už statybvietės priežiūrą. Apie 7000 kv. m pastato baigtumas tesiekia 50 proc.
Vicemero Alekso Varnos nuomone, tai būtų tik privalumas mokyklos projektą koreguojant ir pritaikant jį teismui. Pastatui priklauso ir 3 ha žemės. Pasak A. Varnos, tokiam projektui neprieštarautų Finansų ministerija, tačiau pastaroji tiesiai sako: valstybė neturi lėšų naujam teismų pastatui Panevėžyje.
Vicemero teigimu, dar šią savaitę numatyta susitikti su finansų viceministru ir aptarti galimybę nebaigtą mokyklą rekonstruoti pagal vadinamąją partnerystės sutartį, tai yra baigti statyti rangovo lėšomis, o su juo atsiskaityti vėliau per sutartą laiką.
„Įvertinus, kad teismams Panevėžyje trūksta patalpų, o mieste yra nenaudojamas pastatas, kokia po rinkimų susiformuotų Vyriausybė, jei protingai pažiūrės, išspręs problemą ūkiškai.“
V. Alanto g. vaiduoklį Panevėžio savivaldybė svarstė panaudoti ir socialiniam daugiabučiui įrengti už Europos Sąjungos paramą. Pasak A. Varnos, šio varianto buvo atsisakyta įvertinus, kad nebaigta statyti mokykla miesto pakrašty turi daugiau galimybių sulaukti naujų šeimininkų nei tušti pastatai centre.
Šiuo pastatu Nacionalinė teismų administracija rimtai buvo susidomėjusi dar prieš porą metų – planavo rekonstruoti ir perkelti visus mieste veikiančius teismus. Tačiau, pasak Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus specialistės Gabijos Vaičeliūnaitės, šio projekto įgyvendinimui ir finansavimui tąkart nepritarė Finansų ministerija.
„Kadangi nėra surasta kitų galimų šio projekto finansavimo alternatyvų, Nacionalinės teismų administracijos pozicija dėl minėto pastato iki šios dienos nepasikeitė“, – teigė G. Vaičeliūnaitė.
Statė rekordinę mokyklą
Nebaigta statyti mokykla V. Alanto g. – tarsi skausmingas priminimas apie buvusią Panevėžio didybę.
1994 metais, kai Panevėžys buvo antrasis miestas šalyje, turintis daugiausia moksleivių, besimokančių antrojoje pamainoje, prabilta apie dar vienos didžiulės mokyklos reikalingumą.
Po ketverių metų pradėta statyti naujoji švietimo įstaiga, o jos sąmatinė vertė sudarė kosminę sumą – 36 milijonus litų.
Mokykla turėjo būti viena moderniausių šalyje: 1080 vietų, 36 klasių, su žiemos sodu. Tačiau vietoj kelių dešimčių milijonų iš valstybės biudžeto tam skirta perpus mažiau, 18 mln. litų, už kuriuos padėti viso pastato pamatai ir pastatytas vienas trijų aukštų mokomasis korpusas.
Nebegaunant reikiamo finansavimo statybos darbus Savivaldybei teko nutraukti. Paskutinės investicijos – pusė milijono litų – iš valstybės biudžeto gautos 2003-iaisiais. Tačiau šios sumos tepakako restauruoti per keletą metų apgriuvusį ir nebaigtą statyti mokomąjį korpusą.
Nebegaunant valstybės finansavimo kurį laiką dar svarstyta projektą pakeisti ir numatytą trijų aukštų mokyklos pastatą perplanuoti į dviejų aukštų. Tačiau Panevėžyje drastiškai sumažėjus gimstamumui, o per pastarąjį dešimtmetį miesto mokykloms netekus apie 10 tūkst., tai yra maždaug pusės, mokinių, neįgyvendinta naujos švietimo įstaigos idėja buvo palaidota.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
