Prieš porą metų Birutės gatvėje atkastas unikalus XIX a. pirmosios pusės akmeninis grindinys tapo tikru galvos skausmu vietiniams gyventojams ir verslininkams: kaskart po lietaus patvinstanti gatvelė tampa sunkiai išvažiuojama.
Reikia perplaukti
Verslininkai piktinasi, kad akmeninį grindinį valdininkai prisimena tik tada, kai miesto svečiams nori parodyti unikalias vietas. Kol Savivaldybė ir paveldosaugininkai ginčijasi, kas turi rūpintis unikalia gatvele, palijus ji kaskart tampa sunkiai įveikiama net ir mašina.
Kultūrinį paveldą siekiantis atgaivinti verslininkas Vidmantas Perevičius ir keramikas Algirdas Jonušis „Sekundei“ teigė, kad paveldosaugininkai ir valdininkai unikalų akmeninį grindinį tiesiog pamiršo. Kaskart po lietaus čia susidaro didžiulės balos, kurias reikia tiesiog perplaukti arba bristi per pažliugusią žolę. O važiuojančios sunkiasvorės mašinos baigia išardyti apie 1826-uosius išgrįstą gatvelę.
„Palijus ir eiti, ir važiuoti tampa nebeįmanoma. O didžiulės šiukšlių mašinos po truputį ardo grindinį, jį užneša žemėmis. Birutės gatvelę valdininkai tiesiog pamiršo. Nei paveldosaugos specialistams, nei Miesto ūkio skyriui ji nerūpi“, – teigė V.Perevičius. Anot jo, kai prieš dvejus metus grindinys buvo atkastas ir išsaugotas tik verslininkų dėka, paveldosaugininkai nė karto nebuvo atvažiavę ir pasidomėję dabartine jo būkle. Ilgainiui akmeninis grindinys gali tiesiog sunykti, nes gatvėje neįrengta vandens nutekėjimo sistema. Prieš porą metų nuėmus asfaltą, akmenimis grįsta gatvė atsidūrė žemiau nei asfaltuota jos dalis, todėl toje vietoje ir kaupiasi vanduo.
„Seniai reikėjo tvarkyti, bet niekas neprisiima atsakomybės. Sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą turėtų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius tiesusi bendrovė. O atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie pasirašė aktą, nors darbai nebuvo baigti.
Paveldosaugininkai turėtų susirūpinti, kodėl taip yra. Grindinio išlikimas rūpi tik paprastiems panevėžiečiams“, – specialistų abejingumu piktinosi verslininkas.
Negalėjo pristatyti kulinarinio paveldo
V.Perevičiaus teigimu, sutvarkyti gatvę nereikia daug lėšų, tik atsakingų institucijų atsakomybės. Šalia jo valdų esantį sklypą verslininkas šienauja pats, kaip juokauja, jeigu būtų galimybė privatizuoti gatvę, sutvarkytų ir lietaus sistemą, tačiau tai neįmanoma.
Kita vertus, kodėl gatvės priežiūra turi rūpintis verslininkai, juk ji pripažinta architektūriniu paveldu. Tačiau jam gėda, kai į Panevėžį užsukę turistai turi klampoti per balas.
„Daug miesto svečių ateina apžiūrėti unikalų akmeninį grindinį, pažvelgti į Teisybės medį, apkabinėtą raktais, paragauti mūsų kultūrinio paveldo – laukinių aviečių ir raudonųjų dobilų alaus bene 200 metų siekiančioje troboje. Per Panevėžio gimtadienio šventę pats meras net kelių užsienio valstybių delegacijas vedėsi apžiūrėti šio paveldo. Bet niekam nerūpi, kad palijus gatvelė patvinsta. Kiek Miesto ūkio skyriui siunčiau nuotraukų, kuriose matyti patvinusi gatvė, jokio atsako nesulaukiau. Jie per daug užsiėmę savais reikalais ir miesto problemos nė motais“, – kalbėjo tautinio paveldo puoselėtojas.
V.Perevičiaus nuomone, Panevėžio valdžiai mažiausiai rūpi išsaugoti paveldą. Su tautinio paveldo produktu pripažintu laukinių aviečių ir raudonųjų dobilų alumi jis nebuvo priimtas nei į miesto gimtadienio metu vykusią mugę, nei į parodą „Expo2012“.
„Nei į miesto šventę, nei į parodą „Expo2012“ kulinarinio paveldo produktų neįleido. Pretekstas – per miesto gimtadienį buvo skirtos tik aštuonios vietos prekiauti alumi ir jos visos atiteko vienam aludariui, o per parodą buvo pareikšta, kad „Cido“ arenoje pagal kažkokią sutartį negalima pristatyti kitų aludarių gamintojų produkcijos.
Parodoje verslininkai ir įvairios organizacijos supažindino su savo produkcija, o mes negalėjome kulinarinio paveldo produktų pristatyti. Miestui visiškai „dzin“ mūsų paveldas, tad kaip gali rūpėti maža gatvelė“, – nusivylimo neslėpė aludaris.
Problema nesprendžiama
Birutės gatvelėje savo dirbtuves įsirengęs keramikas ir rašytojas Algirdas Jonušis džiaugėsi, kad pastaruoju metu turistai gana dažnai užsuka pasižiūrėti Teisybės medžio, paragauti kulinariniu paveldu pripažinto alaus, tačiau visų turistų aprūpinti guminiais batais neturi galimybės.
Kaip juokauja menininkas, jūra virstanti gatvė sustiprina įspūdį, kad turistai nusikėlė keliais šimtmečiais atgal. Tačiau jį piktina ir liūdina, kad kažkokia bala sudarko gražų Panevėžio kampelį.
„Birutės gatvelė yra unikali mūsų miesto vieta. Čia pat ir teatras, muziejus, kultūrinio paveldo objektai, tik ta vienintelė bala akis bado ir niekas jos negali sutvarkyti“, – apgailestavo A.Jonušis.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas „Sekundei“ teigė, kad problema jam jau seniai žinoma.
Dar prieš porą metų grindinį atidengę statybų bendrovės inžinieriai įspėjo, kad ten gali kauptis vanduo ir siūlėsi sutvarkyti, bet Savivaldybė šio klausimo taip ir neišsprendė.
„Problema ta, kad nėra jokios drenažo sistemos, į smėlį vanduo nespėja susigerti, todėl ir telkšo tokios balos. Vienintelė išeitis – pakelti grindinį, bet Savivaldybei nereikia nieko galvoti ir spręsti – biudžete nėra pinigų. Nors gatvių tvarkymui kasmet išskiriama nemažai lėšų, Birutės gatvė lieka tokia, kokia yra“, – kalbėjo A.Umbrasas.
Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad Birutės gatvės grindinys yra paveldosaugininkų rūpestis.
„Tai paveldosauginis ir labai slidus klausimas. Birutės gatvės grindinys pripažintas paveldu, o kaip jį prižiūrėti ar tvarkyti, jeigu jo negalima net liesti“, – sakė A.Karalevičius.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
