Sovietmečiu ryškiausiu Panevėžio centro akcentu buvęs, keturis dešimtmečius Laisvės a. stūksantis trylikos aukštų viešbutis tapo per didele našta pagrindiniams savo akcininkams milijonieriams. Mirties nuosprendis viešbučiui – ekonominės krizės pasekmė ar tik gudrus verslininkų manevras?
Prieš keletą metų vaiduokliu miesto centre bevirstantį sovietinį viešbutį savininkai skelbė prikelsiantys naujam gyvenimui. Pastato reanimacija tebuvo įžanga į viešbučio bankrotą.
Turtingiausiems Panevėžio verslininkams Gvidui Drobužui, Remigijui Juodviršiui ir dar smulkiesiems penkiems akcininkams priklausančiai, viešbutį valdančiai bendrovei „Panevėžys“ paskelbtas bankrotas.
Vasario viduryje viešbučio valdymą perėmė teismo paskirtas bankroto administratorius – Vilniuje veikianti bendrovė „Valeksa“. Ji dar negali įvardyti, kokios skolos slegia „Panevėžį“, nes kreditorių prašoma finansinius reikalavimus pateikti iki kovo 12-osios. Preliminariai viešbučio skolos gali siekti apie 5 mln. Lt.
Pasak „Valeksos“ atstovo, dėl iškeltos bankroto bylos iš „Panevėžio“ patalpas nuomojantys verslininkai problemų nepatirs. Su jais tęsiamos nuomos sutartys.
Skolos reikalauja mistinis kreditorius
Mirties nuosprendžio „Panevėžiui“ teismo paprašė Panevėžio statybos trestas (PST), neatgaunantis per 2 mln. Lt skolos, ir bendrovė „Stenrosus“, viešbučiui paskolinusi per 1,9 mln. Lt.
Viešbučiui bankrotą inicijavęs PST yra tų pačių viešbučio savininkų G. Drobužo ir R. Juodviršio rankose. Šie verslininkai priklauso PST valdybai, o R. Juodviršis – ir jos pirmininkas. Tiesa, jiedu nėra tiesioginiai statybų bendrovės akcininkai. Tačiau abu kartu valdo didžiausios PST akcininkės, įmonės „Panevėžio keliai“ per 56 proc. akcijų.
Bendrovė „Stenrosus“, iš viešbučio siekianti atgauti beveik porą milijonų litų, registruota Vilniuje, nurodoma jos veiklos sritis – statybos.
Kam priklauso ši viešbučio kreditorė – mįslė. 2004-aisiais ją įkūręs vienintelis akcininkas Vilius Kavaliauskas maždaug po mėnesio akcijas perleido registruotai Didžiojoje Britanijoje įmonei. O 2009-aisiais „Stenrosus“ perėjo dar į kito savininko rankas ir iki šiol priklauso kompanijai „Hanson & Bewerick Limited“, registruotai mokesčių rojumi vadinamose Didžiosios Britanijos Mergelių salose.
Tokios teritorijos yra labai saugus prieglobstis norintiesiems paslėpti savo pinigus, tačiau kitos valstybės dėl to praranda milžiniškas sumas.
Kadaise Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Kipras, Kaimanų salos, Maršalo salos buvo atokios skurstančios vietovės, kol nusprendė neapmokestinti iš užsienio ateinančių pinigų ir garantuoti jų savininkams anonimiškumą per kompanijų ir fondų struktūras. Jose populiaru steigti įmones, kurios tampa griežtesnį mokesčių reglamentavimą turinčiose šalyse registruotų bendrovių akcininkėmis. Tokiu būdu pridengiama informacija apie tikruosius jų savininkus.
Mergelių salose 1994-aisiais buvo priimti įstatymai, garantuojantys finansinių transkripcijų slaptumą. Šiose salose realiai gyvena vos 31 tūkst. žmonių, tai yra triskart mažiau nei Panevėžyje, tačiau jose įkurta kone pusė milijono fondų ir kompanijų, turinčių tik pašto dėžutės adresą.
Neoficialiais duomenimis, bendrovė „Stenrosus“ siejama su G. Drobužu. Verslininkas tai kategoriškai paneigė.
Atsakomybės kratosi
Prieš keletą metų planuota vaiduokliu miesto centre bevirstantį sovietinį viešbutį prikelti naujam gyvenimui. Buvo numatyta rekonstruoti penkis jo aukštus, sutvarkyti infrastruktūrą, nutiesti naujas komunikacijas.
Viešbutis sutvarkytas tik minimaliai: pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos išnuomotos, o svečiams atviras buvo tik penktas jo aukštas. Kitos viešbučio patalpos užrakintos ir net nešildomos.
„Buvo investuoti pinigai, infrastruktūra paruošta visam kompleksui, o jis neveikia. Planuota sutvarkyti bent penkis aukštus, bet turistų srauto nebuvo, nebegalėjome tęsti rekonstrukcijos“, – teigė R. Juodviršis.
Viešbučio rekonstrukciją atliko PST, o „Stenrosus“ skolino pinigus statybos darbams mokėti.
Pasak R. Juodviršio, nors Panevėžys niekada nepasižymėjo turistų trauka, o ekonominė krizė ne tik sumažino atvykstančiųjų, bet ir perpus nurėžė nuomos įkainius, viešbutis dar galėjo tęsti veiklą.
Dėl bankroto akcininkas kaltina ekonominę krizę ir buvusius viešbučio vadovus, esą neproporcingai atsiskaičiusius su kreditoriais.
„Vieni dirbo darbus, kiti skolino pinigus, kad už juos sumokėtų. Tos skolos tęsiasi keletą metų. Finansiniai srautai vyko, pinigų buvo, atsiskaityti galėjo, problema, kad galbūt viešbučio vadovybė piktnaudžiavo, atsiskaitė su kreditoriais nevienodomis sąlygomis. Vieniems duodavo daugiau, kitiems mažiau. Vieniems palūkanas mokėjo, o PST nemokėjo. Kiti kreditoriai pinigų gaudavo, o PST negaudavo. PST pirmasis inicijavo bankrotą. Kito kelio jis nebeturėjo“, – teigė R. Juodviršis.
Anot jo, viešbučio akcininkai liko kvailių vietoje, neva jiems nė nepriklausė kontroliuoti, kaip tvarkosi pačių įdarbinti viešbučio vadovai.
„Kokia čia akcininkų kontrolė? Įstatymai reglamentuoja, kad įmonės vadovas privalo elgtis sąžiningai. Verslui vadovauja įmonės direktorius. Akcininkai gali laiduoti bankui, bet įmonės ūkinę veiklą vykdo jos vadovas“, – nuo atsakomybės nusišalina vienas iš pagrindinių viešbučio savininkų.
Akcininkų nuomonės nesutapo
Kuriuos viešbučiui vadovavusius direktorius jis kaltina nesąžiningumu, R. Juodviršis konkrečiai neįvardija. Anot jo, įvertinti pastarųjų penkerių metų bendrovės „Panevėžys“ sandorius ir nuspręsti, ar kreiptis į teismą, dabar jau spręs įmonės veiklą ir dokumentaciją perėmęs bankroto administratorius.
Pastarąjį kartą viešbučio vadovą valdyba pakeitė praėjusių metų rugpjūtį. Tuomet daugeliui buvo labai netikėta, kad naujasis direktorius Raimundas Povilonis dėl šios vietos paliko Panevėžio centrinio pašto vadovo kėdę.
Pats R. Povilonis tuomet tokį žingsnį aiškino iššūkių troškimu.
R. Juodviršis pripažįsta, kad jau tada buvo akivaizdu, jog viešbučiui gresia bankrotas.
„R. Povilonio aš nekviečiau į darbą. Kažkuris pakvietė, o valdyba taip nubalsavo. Aš nebalsavau. Jis nebuvo blogas vadovas, pats ėjo neišsiaiškinęs situacijos. Kas matė balansą, turėjo suprasti, kas laukia. Jau buvo bankroto požymių“, – teigia akcininkas.
Siūlo pirkti Savivaldybei
Dėl pačioje miesto širdyje stūksančio, bet turistų nesugebėjusio pritraukti viešbučio finansinio kracho milijonierius kaltina ir Panevėžio vadovus, neprisikviečiančius į miestą naujų pinigingų investuotojų, o prieš krepšinio čempionatą kartu su Lietuvos krepšinio federacija palaiminusius ne „Panevėžio“ viešbučio, o „Romantic“ rekonstrukciją.
„Pramonės parkas nesivysto, investuotojams nepatrauklus. Kai tvarkė Laisvės aikštę, privažiavimo prie viešbučio nesutvarkė, nors ir žadėjo. Visuose Panevėžio reprezentaciniuose albumuose yra viešbučio pastato nuotraukos, bet prieš krepšinio čempionatą mūsų pateikti pasiūlymai dėl rekonstrukcijos turbūt jau supuvo valdininkų stalčiuose“, – piktinosi paramos negavęs R. Juodviršis.
Verslininkas ironizuoja, kad jei jo paties su verslo partneriais valdomos įmonės nesusitars dėl skolų, viešbutį aukcione galės pirkti Savivaldybė.
„Ir miesto simbolis, ir valdžia būtų vienoje vietoje. Nebereikėtų prašyti leidimo Savivaldybės albumuose spausdinti pastato nuotraukų. O gal Teisingumo ministerija nuspręs nupirkti ir visus Panevėžio teismus sukelti po vienu stogu“, – siūlo R. Juodviršis.
Jo verslo partneris Gvidas Drobužas neneigia galintis tapti vieninteliu viešbučio savininku.
„Gali būti, kad ir aš pirksiu, jei apsimokės. Kodėl gi ne? Tai priklausys nuo kainos“, – svarsto verslininkas.
G. Drobužas irgi mato kelias priežastis, privedusias viešbutį prie bankroto, tačiau jis buvusių bendrovės vadovų neįtarinėja piktnaudžiavimu.
„Yra kelios priežastys, viena iš jų – akcininkų neveiklumas. Nereikia versti kaltės kitiems. Aš irgi esu akcininkas. Na ir kas? Negi žmonės nepeikia savęs“, – teigia R. Drobužas.
Trys turistai per dieną
Į keturiasdešimt metų skaičiuojančio „Panevėžio“ viešbučio istoriją kaip trumpiausiai buvęs jo direktoriumi įeisiantis R. Povilonis tvirtina vadovauti stojo nežinodamas apie realią situaciją.
„Kai pamačiau finansinius rezultatus, supratau“, – sako R. Povilonis.
Buvęs direktorius pripažįsta, kad įmonė nėra atsiskaičiusi ir su darbuotojais. Be R. Povilonio, bendrovėje „Panevėžys“ darbavosi buhalterė ir dar du žmonės.
Jo nuomone, kitokio likimo viešbučiui sunku būtų tikėtis mieste, kurį per metus aplanko 12 tūkst. turistų.
„Neskaičiuojant nelegaliai būstus nuomojančių privatininkų, smulkių kaimo turizmo sodybų, Panevėžyje veikia dešimt didesnių apgyvendinimo įstaigų. Juokinga ar graudu, bet pagal atvykstančių turistų srautą joms tenka po tris klientus per dieną. Tokiam trylikaaukščiui užprogramuota ūkinės veiklos pabaiga“, – įsitikinęs R. Povilonis.
Nuo vasario vidurio su viešbučiu atsisveikinęs buvęs direktorius teigia nesantis bedarbiu, tačiau savo naujosios darbovietės neatskleidžia.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
