Panevėžiečiai pamėgo apsipirkti vadinamuosiuose ūkininkų turgeliuose ant ratų. Tačiau turgaviečių prekybininkai ragina valdžią pasižiūrėti, kaip tie, jų klientus pavilioję, išsigimė.
Rakštis. Verslo liudijimus turintys prekeiviai piktinasi, jog mobilusis ūkininkų turgelis Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, virto nelegalia turgaviete po atviru dangumi, bet niekam tai esą nė motais. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.
Sukiršino konkurencija dėl pirkėjų
Žemės ūkio ministerijos prieš kelerius metus savivaldybėms pamėtėta mobiliųjų turgelių idėja turėjo žemdirbiams palengvinti realizuoti savo ūkiuose išaugintą produkciją – atvažiuoji automobiliu ir tiesiog iš priekabos ar bagažinės parduodi. Tačiau toks turgelis Panevėžyje, Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, virto septynias dienas per savaitę veikiančia nelegalia turgaviete po atviru dangumi be tualeto ir vandens.
Joje, kaip tikina kitapus gatvėje esančioje „Žaros“ turgavietėje prekiaujantys smulkieji verslininkai, įsitaisė ne tik ūkininkai ir sodininkai, bet ir apsukrūs perpardavinėtojai. Jie esą bazėse ar iš ūkininkų perka daržo ir sodo gėrybes, Panevėžio savivaldybei pakiša pažymą apie turimą žemės lopinėlį ir veltui gauna prekybos vietą toje aikštelėje.
Maža to, kai kurie prekeiviai, neva prekiauja užsienietiškomis daržovėmis ir vaisiais kaip lietuviškais.
„Iš lenkiškų dėžių perkrauna į konteinerius, – korespondentams pasakojo „Žaros“ turgelyje prekiaujantys gyventojai. – Jų niekas netikrina, nes aikštelė nėra įregistruota kaip turgavietė.“
Kad vadinamajame ūkininkų turgelyje prekiaujama ne tik savuose daržuose ir soduose išaugina produkcija, ne paslaptis ir čia savo užaugintas gėrybes parduodantiems ūkininkams.
„O ką padarysi? Kas apsukrus, tas gyvena. Būna, kad vienas tris prekybos vietas čia turi“, – „Sekundei“ pasakojo ūkininkė.
Tikrintojams neįkliūna
„Žaros“ turgelyje dirbantys smulkieji verslininkai nebenori ramiai žiūrėti, kaip mobiliosios turgavietės prekybininkai, t. y. perpardavinėtojai, jiems iš panosės nuvilioja pirkėjus.
„Mes neturime nieko prieš, kad šioje automobilių aikštelėje ūkininkai gali nemokamai prekiauti savo užauginta produkcija. Tačiau ten neturi būti perpardavinėtojų, tokių pat verslininkų, kaip mes. Konkurencijos sąlygos visiems turi būti vienodos“, – kalbėjo verslo liudijimus turinčios ir „Žaros“ turgelyje prekiaujančios Stasė Užusenienė ir Vilė Derukienė. Pastaroji yra ir šio turgelio kasininkė kontrolierė.
Joms pritaria ir turgaviete prižiūrinčios įmonės Panevėžio butų ūkio ekonomistė Irena Šalnaitienė.
Pasak jos, laikinos prekybos vietos Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje esančioje aikštelėje seniai yra nuolatinės, kitaip sakant, čia įkurta neoficiali turgavietė ir jai nekeliami jokie sanitarijos-higienos reikalavimai, jos netikrina Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, be to, prekybos vietos nieko nekainuoja.
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjas Antanas Stoka aiškina, kad minėtos mobiliosios turgavietės prekybininkus tikrinęs Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius nenustatė, kad ten prekiautų asmenys, neturintys tam leidimo, tai yra ne ūkininkai, sodininkai ar žemės sklypo nuosavybės dokumentų neturintys asmenys.
„Gavę skundą mes tikriname. Paprastai, kai nuvykstame, vadinamieji perpardavinėtojai būna dingę“, – paaiškino šio skyriaus vedėja Rosita Stanevičė.
Piktina nevienodos sąlygos
„Žaros“ turgelio kasininkės kontrolierės V. Derukienės teigimu, mobiliajame turgelyje įsitaisę perpardavinėtojai iš jų šaiposi, o pirkėjai klausia, kodėl nepaseka gudruolių pavyzdžiu – nepasirūpina sodininkų bendrijos nario ar žemės lopinėlio savininko dokumentais.
„Mes vieni kitus pažįstame. Numanome, kas kokia produkcija prekiauja. Beje, į tą automobilių aikštelę šią vasarą persikėlė nemažai centriniame turguje prekiavusių asmenų“, – pasakojo V. Derukienė.
„Žaros“ turgelyje nuolat prekiauja apie dešimt turintys verslo liudijimus žmonių. Jiems, kaip ir čia savo produkciją parduodantiems sodininkams, daržininkams, prekybos vieta, nelygu jos dydžiui, dienai kainuoja nuo vieno iki kelių eurų.
Smulkieji verslininkai moka mokesčius, privalo tikrintis sveikatą, turėti produkcijos įsigijimo dokumentus. Juos kartkartėmis tikrina Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai.
Prekiaujantieji kioskeliuose per mėnesį Panevėžio butų ūkiui už vietą moka 50–60 eurų, be to, jiems kainuoja elektros energija.
S. Užusenienė prekiauja savo vyro bitininko medumi ir iš įvairių tiekėjų įsigytomis daržovėmis ir vaisiais. Moteris parodė žurnalą, kuriame tvarkingai susegti visi prekių įsigijimo dokumentai.
Verslininkė, kaip ir kiti „Žaros“ turgelio prekybininkai, pasakojo, kad šįmet labai sumažėjo pirkėjų. Anot pašnekovų, juos mažesnėmis kainomis paviliojo kitapus gatvės esantis mobilusis ūkininkų turgelis.
„Ten prekiaujantieji už vietą nieko nemoka, tai gali nuleisti kainas. Be to, pirkėjams imponuoja, kad produkciją neva jie patys užaugino, nors toli gražu ne visada taip yra“, – aiškino „Žaros“ turgelio senbuviai.
Kaip diena ir naktis
Panevėžio butų ūkio ekonomistė I. Šalnaitienė pasakojo ne kartą nusistebėjusi mobiliajame ūkininkų turgelyje žiemą ar pavasarį išvydusi parduodamas trešnes, persikus ir kitokius šiltuose kraštuose ištisus metus derančius vaisius. Jai šis ūkininkų turgelis nepanašus į laikiną prekybos vietą, nes jame prekyba verda visą savaitę nuo ryto iki vakaro, kaip tikroje turgavietėje. Specialistės teigimu, čia galima įsigyti ir pieno produktų, ir mėsos gaminių, nors jiems laikyti nėra šaldytuvų.
Mobiliajame ūkininkų turgelyje nėra įrengtų tualetų, nėra sąlygų prekybininkams nusiplauti rankų, o automobiliai čia zuja tiesiog tarp pirkėjų.
„Žaros“ turgelį prižiūrintis Panevėžio butų ūkis privalo užkrinti, kad jis atitiktų higienos reikalavimus ir sudaryti civilizuotas sąlygas prekeiviams atlikti gamtinius reikalus, nusiplauti rankas. Taip pat privalu valyti teritoriją, išvežti šiukšles, tvarkyti prekybos vietas.
„Akivaizdu, kad konkurencijos sąlygos skiriasi kaip diena ir naktis“, – kalbėjo I. Šalnaitienė.
Į tualetą – prekybos centran
„Sekundei“ pirmadienį apsilankius ūkininkų turgelyje visi jame prekiaujantys žmonės tikino esantys ūkininkai, jų samdyti pardavėjai arba sodininkai. Tiesa, ne visi siūlėsi parodyti tai patvirtinančius dokumentus. Kai kurie, tarstelėję, kad jiems nereikia reklamos, stengėsi išvengti dėmesio.
Daržovėmis prekiaujanti Vilma Samienė davė patarimą, kaip atskirti žemdirbį nuo perpardavinėtojo. „Pažiūrėkite į rankas ir suprasite“, – rodydama savąsias nusijuokė moteris.
V. Samienė pasakojo, kad visos gėrybės, kuriomis ji prekiauja, išaugintos jos vyro Tautvydo Samo ūkyje Karsakiškio seniūnijoje.
Radviliškio rajono ūkininkės Kristinos Štarolienės ūkyje išauginta produkcija prekiaujanti moteris, paklausta, kaip ji ir kiti prekybininkai ištveria pusdienį ir ilgiau be tualeto, neslėpė, kad naudojasi netoliese esančio prekybos centro.
Nedidelio pieno ūkio Velžio seniūnijoje savininkas Algis Baranauskas sakė, kad jis ir galbūt kiti ūkininkai sutiktų šiek tiek mokėti, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos – pastatytas tualetas ir praustuvė rankoms nusiplauti.
Pirmadienį vyras buvo atvežęs parduoti kelis sūrius ir nedidelį kiekį bulvių. „Jei maisto priežiūros specialistai patikrintų, tikriausiai nubaustų už prekybą sūriais“, – susirūpino tris karves laikantis ūkininkas.
Turgelyje prekiaujantys žemdirbiai, paklausti, ar tiesa, kad čia atvažiuoja ir perpardavinėtojai, sakė: čia jokia paslaptis.
Kaltinimai. „Žaros“ turgavietėje prekiaujantys smulkiesiems verslininkams apmaudu ne tik dėl to, kad kitapus gatvės įsikūrę konkurentai vilioja klientus: anot jų, nuo mobiliojo ūkininkų turgelio iš tolo juntamas nelietuviškos produkcijos tvaikas. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.
Negali atskirti, kas yra kas
Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Normantienė sakė, kad mieste iš viso yra 12 laikinų prekybos vietų, kuriose žemdirbiai ir sodininkai gali parduoti savo išaugintą produkciją. Tai automobilių stovėjimo aikštelės prie Nemuno, Statybininkų, Staniūnų, Kniaudiškių ir kitų gatvių.
Tačiau pati populiariausia yra automobilių aikštelė ties Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža. Kitose yra vos po vieną kitą prekiautoją, o kai kurios, pavyzdžiui, prie geležinkelio stoties, būna tuščios.
V. Normantienė patikino, kad leidimai prekiauti mobiliosiose ūkininkų turgavietėse išduodami tik registruoto ūkio, žemės ūkio valdos savininkams, sodininkų bendrijos nariams. Jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius nė karto nenustatė, kad kas nors prekiautų neturėdamas leidimo.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sakė, kad jie neatlieka laikinų prekybos vietų planinių patikrinimų. Dėl minėtos mobiliosios ūkininkų turgavietės skundų nėra gavę.
Inga SMALSKIENĖ
