Miesto įvaizdis – atliekų duobėje

Nevilties metai

Prieš dešimtmetį Panevėžys, garsėjęs kaip „tulpinių“ miestas,
šio įvaizdžio sugebėjo atsikratyti, bet nauji korupcijos skandalai vėl smogė
Aukštaitijos sostinei. Besibaigiantys metai Panevėžiui lėmė patį blogiausią ir
juodžiausią scenarijų per pastarąjį dešimtmetį. Ir 2010-ieji kol kas nieko gero
miestui nežada.

Pirmą kartą Panevėžys Naujuosius pasitinka neturėdamas realios
valdžios, o jo įvaizdis – visiškai sugriautas.

Šiemet ekonomikos nuosmukis Panevėžiui smogė bene skaudžiausiai
iš visų didžiųjų miestų, bedarbių rekordiškai padaugėjo – iki penkiolikos
procentų. Jų veikiausiai yra dar daugiau, nes Darbo biržoje neregistruojami
išvykstantieji laimės ieškoti į užsienį, o ekonominių emigrantų procentas šiemet
Lietuvoje yra didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Be to, į korupcijos skandalus įsipainiojo aukščiausi miesto
vadovai ir politikai. Pastaruoju laiku juos negailestingai kerta Specialiųjų
tyrimų tarnyba.

Net šešiems Tarybos nariams pateikti įtarimai dėl korupcijos,
tačiau atsistatydinti ryžosi tik vienas. Tokia padėtis būtų neįsivaizduojama
daugelyje demokratinių valstybių, kuriose stiprios pilietinės organizacijos gali
pasipriešinti valdžios savivalei, tačiau tokių Aukštaitijos sostinėje nėra.

Ta bendruomenės dalis, kuri galėtų pasakyti, kad miestui gana
korupcijos ir valdžios savivalės, tyli, o tų, kurie bando kalbėti, – per mažai
ir jų balso Panevėžio „išrinktieji“, nepaiso.

Tampa nepatraukliu

Kad Panevėžys praranda patrauklumą, vis garsiau kalba miesto
verslo bendruomenė. Svarstoma, kad dėl korupcijos skandalo miestas gali būti
nepatrauklus investuotojams. Ateityje ši situacija atsigręš nesukurtomis
naujomis darbo vietomis.

„Skandalas Panevėžiui atsilieps neigiamai, nes įvykiai
Savivaldybėje turi didelės įtakos miesto verslui, infrastruktūrai, investicijų
pritraukimui, teisingam biudžeto paskirstymui visuomenės reikmėms. Jeigu tik per
kyšius verslininkai gali laimėti viešuosius konkursus, tai lemia ir biudžeto
lėšas. Neskaidriems konkursams jų išleidžiama daugiau. Užsienio investuotojams
situacija mieste turės mažiau įtakos, jiems svarbiau infrastruktūra. Po metų
vyks rinkimai, ir panevėžiečiai jau dabar turi galvoti, kas valdys miestą.
Žmonės, kurie eina į valstybės tarnybą, turi pasišvęsti tarnauti visuomenei“, –
dabartinę situaciją mieste vertino Šiaulių banko Panevėžio skyriaus vadovas
Juozas Bečelis.

Dėl susidariusios politinės suirutės bankininkas linkęs
kaltinti ir rinkėjus – jie balsuoja už partijų lyderius, bet ne už asmenybes, iš
kurių kiekvienas gali tapti miesto vadovu.

„Kalbam, kad miesto politikai blogi, bet juk mes, rinkėjai,
tokią Tarybą suformavom“, – teigė J.Bečelis.

Situacija kaip Afrikoje?

Apie sugadintą miesto įvaizdį atvirai kalba ne tik patys
panevėžiečiai ar miesto verslininkai bet ir verslui atstovaujančios Lietuvos
organizacijos. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tikina, kad verslininkai,
nusprendę investuoti į kokį nors miestą, pirmiausia išsiaiškina, kokia jame
darbo jėgos ir žemės kaina, koks korupcijos lygis.

„Nesvarbu, kuriame mieste klesti korupcija, jeigu verslininkui
ką nors reikia papirkti – tai kainuoja pinigus, prarandamas laikas, kai
investicijos užstringa – tai didžiulė kaina. Visa tai prisideda prie sprendimo,
kur investuoti. Verslininkai ir taip turi ką veikti – rūpesčiai dėl
konkurencijos, dėl gamybos ir kiti svarbūs reikalai. Be to, prisideda
neproduktyvi veikla – kyšio davimas ar ieškojimas, kam sumokėti, kad būtų leista
plėtoti verslą. Tai galima įvertinti pinigais. Miesto, kai reikia leisti
pinigus, kad kažką padarytum, o ir išleidus neaišku, ar pasieksi tikslą,
patrauklumas investuoti sumažėja“, – „Sekundei“ teigė Laisvosios rinkos
instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Kaip pavyzdį ekspertas pateikia Afrikos šalis. Daugelyje jų
korupcijos lygis aukštas, todėl šios valstybės nesulaukia investuotojų dėmesio.
Pasak Ž.Šilėno, sunku atspėti, kokią įtaką miestui turės korupcijos skandalas,
tačiau ji, mažesnė ar didesnė, tikrai bus.

„Jokio pateisinimo nereikia ieškoti – tai vienpusiškai blogai“,
– teigė Ž.Šilėnas.

Siūlo skaidrumą

Kaip panaikinti miestui padaryta žalą? Lietuvos marketingo
asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus mano, kad turistų srautui
korupcijos skandalas įtakos neturės, nes atvykstantiesiems į Panevėžį svarbiau,
kad miestą būtų patogu pasiekti, jame būtų saugu ir nestigtų pramogų.

Neigiamai į susidariusią situaciją gali reaguoti tik galimi
investuotojai.

„Norint nustatyti tikrą žalą dėl galimų korupcinių valdininkų
veiksmų, Panevėžiui reikėtų atlikti miesto įvaizdžio tyrimą. Dabartiniai
Panevėžio vadovai turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad panaikintų žalą, padarytą
per metus miesto įvaizdžiui – stengtis, kad viskas būtų skaidru, ir tai aktyviai
propaguoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – patarimus dalijo S.Bartkus.

Pasak jo, korupcijos skandalas yra svarbus verslininkams,
ateityje ketinantiems investuoti mieste, nes jiems reikia nuolat palaikyti
kontaktą su vietine valdžia, o pasitikėjimas labai svarbu.

Pakeitė įvaizdį

„Apie miesto įvaizdį pasakysiu ne savo žodžiais. Kalbėjau su
žinomais Panevėžyje žmonėmis, nors jie nėra politikai. Tie panevėžiečiai sako,
kad tapo gėda gyventi šiame mieste. Jie prisipažino, kad patyrė didžiulę gėdą,
kai Panevėžys buvo vadinamas „tulpinių“ miestu. Lietuva šį įvaizdį jau buvo
pamiršusi. Dabar miestas garsėja korupcijos skandalais. Kol nusiplausime šią
dėmę, praeis ne vieneri metai“, – tikino nepriekaištinga reputacija garsėjantis
miesto politikas Tomas Josas.

Politikas stebėjosi, kad iki šiol tik vienintelis Tarybos narys
Gintaras Byčius, įtariamas korupcija, atsisakė Tarybos nario mandato.

T.Josas mano, kad labiausiai į korupcijos skandalą reaguos
verslininkai, jie atsisakys minčių plėtoti verslą ir verčiau jį pradės
Šiauliuose.

„Verslininkai kyšius politikams ir valdininkams duoda
neturėdami kitos išeities, žinodami, kad kitaip nebus sprendžiami jų klausimai.
Lietuvos verslininkai apie šią situaciją gerai žino, ir kol Panevėžys atsigaus,
praeis daug laiko“, – lėtomis permainomis įsitikinęs T.Josas.

Politikas mato vienintelę išeitį – miesto politikai turi
pradėti dirbti skaidriai ir viešai, tokių darbų iki šiol trūko.

„Kol, pavyzdžiui, „Aukštaitijos vandenys“ bus valdančiųjų
šėrykla, kur jie uždirba po šešis tūkstančius litų per mėnesį, tol apie
skaidrumą galime užmiršti“, – teigė T.Josas.

Demokratijai ne laikas?

Kodėl Panevėžyje iki šiol nėra pilietinių judėjimų, galinčių
aiškiai pasakyti, kad visuomenė netoleruoja klestinčios korupcijos, o negausus
miesto inteligentų ratas tyli? KTU lektorė ir miesto Tarybos narė Gema
Umbrasienė mano, kad tokia situacija susiklostė ne tik Panevėžyje, bet ir visoje
Lietuvoje – šviesuomenė politikoje tapo nepageidaujama. Panevėžyje šis vakuumas
juntamas dar labiau.

Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 31 d. „Sekundėje“.

Mantas TOMKŪNAS