Apie dainuojančius fontanus Senvagėje, naujomis trinkelėmis išklotą Laisvės aikštę ir nutiestą požeminę perėją prisisvajoję Panevėžio savivaldybės valdininkai ir politikai kuria naują planą, kur išleisti 2014–2020 m. miestą pasieksiančią Europos Sąjungos paramą.
Atsiklaus ir gyventojų
Po kilusio ažiotažo dėl miesto vadovų rožinių svajonių Savivaldybė ryžosi atsiklausti ne tik miesto Tarybos narių, bet ir paskelbė panevėžiečių apklausą savo internetinėje svetainėje.
Kokį miestą po aštuonerių metų nori matyti, pasiūlymams pateikti beliko savaitė. Aukštaitijos sostinės įvaizdžio kūrėjai teisinasi patys priversti skubėti – ES paramos kryptis planuojanti Vidaus reikalų ministerija surašytų svajonių iš savivaldybių laukia tik iki balandžio 20-osios.
Per daug užsikosėjo
Sutvarkyti miesto centrą taip, kad Aukštaitijos sostinei nebūtų gėda net prieš Vilnių, Panevėžio vadovai buvo užsimoję už maždaug 200 mln. litų – tiek tikėtasi gauti ES paramos.
Tačiau Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Bareikienė pripažįsta, kad net VRM negali atsakyti, kiek europinių pinigų atiteks Aukštaitijos sostinei. Mat dar net nėra žinoma, kiek 2014–2020 m. ES paramos bus skirta Lietuvai.
„Kol tebevyksta derybos dėl europinės paramos valstybei, apie Panevėžiui teksiančią sumą nėra ką kalbėti. Žinoma tiek, kad ji bus mažesnė nei 200 mln. Lt“, – teigė L.Bareikienė.
Kad Panevėžys per daug neužsikosėtų, perspėjo aukštaičių pageidavimų išklausiusi VRM.
Rinksis vieną iš trijų
Miesto Tarybos nariams pateikti svarstyti trys tvarkyti numatomų teritorijų variantai, menkai tesiskiriantys vienas nuo kito.
Viename – teritorija nuo „Ekrano“ marių iki Savitiškio g. tilto, antrajame – maždaug 500 ha apimanti bendrajame plane patvirtinta miesto centrinė dalis, o trečiajame – prie jos prijungta Kniaudiškių g.
Pasak L.Bareikienės, įkelti koją į Kniaudiškių g. kvartalą rekomendavę architektai. Jie siūlo už europines lėšas šiame mikrorajone įrengti parką.
Kas konkrečiai bus daroma gyventojų ir politikų pasirinktoje vienoje iš trijų teritorijų, L.Bareikienė neįvardija. „Kai bus apsispręsta, kurią vietą tvarkyti, tada ir planuosime, ką joje daryti“, – tvirtina specialistė.
Didmiesčiai tvarkys apleistus rajonus
Nors Savivaldybė skelbia laukiantis gyventojų ir miesto Tarybos narių pasiūlymų, miesto vadovai neatsisako idėjos už europinę paramą sutvarkyti centrą. Nors Laisvės aikštė rekonstruota vos prieš penketą metų, vėl norima keisti jos dangą, rekonstruoti apšvietimą, atnaujinti Savivaldybės, teismo rūmų, Turizmo informacijos centro fasadus ir milžiniškas lėšas skirti miesto centre esančioms kultūros įstaigoms pagražinti, bažnyčioms apšviesti. Miesto meras Vitalijus Satkevičius yra prasitaręs, jog net yra pasiūlyta įrengti požeminę perėją, nuo Laisvės a. vesiančią iki Švč. Trejybės bažnyčios. Meras tikisi, jog išpuoselėtas miesto centras it magnetas ims traukti dabar jį apeinančius verslininkus ir Panevėžio svečius.
L.Bareikienė tvirtina, jog tokių Panevėžio užmojų Vidaus reikalų ministerija neišpeikusi.
„Jei būtume sukritikuoti, ministerija būtų pareikalavusi pateikti naują viziją. Bet mūsų prašoma tęsti, ką pradėję, tik dar patikslinti“, – aiškino specialistė.
Europinės paramos sulauks penki didieji šalies miestai. Vilnius, Klaipėda ir Šiauliai už ją ketina sutvarkyti apleistus, probleminius gyvenamuosius rajonus, Kaunas norėtų traukos centrais paversti senus Aleksoto bei Žaliakalnio rajonus.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite balandžio 4 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
