Panevėžio greitajai nepavyks po trejų metų įsikelti į naujas patalpas, nors pinigų buvusio darželio pastatui pritaikyti greitosios reikmėms ir yra. Kodėl medikams siūloma apsiginkluoti kantrybe?
Greitosios medicinos pagalbos stočiai skirto pastato – buvusio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ pastato remonto darbus pradėjusi bendrovė „Šilo statyba“ jame darbavosi neilgai. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio savivaldybė, pasišovusi po savo sparnu priglausti rajono greitąją medicinos pagalbą, dar ilgai neturės galimybių sudaryti normalių darbo sąlygų savai greitosios medicinos pagalbos tarnybai.
Greitosios medicinos pagalbos stočiai skirto pastato – buvusio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ pastato Ramiojoje gatvėje remonto darbus pradėjusios bendrovės „Šilo statyba“ darbuotojai praėjusių metų rudens pradžioje susirinko įrankius ir išėjo.
Rudenį kilus skandalui dėl „Šilo statybos“ Klaipėdoje pradėtų ir nebaigtų renovuoti daugiabučių, bendrovei buvo pradėta bankroto procedūra.
Iš 2015 metais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skirtų 144 tūkst. eurų darželio pastato remontuoti ir pritaikyti miesto greitosios reikmėms buvo spėta panaudoti beveik pusę sumos – 71 tūkst. eurų.
Miesto Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Andriaus Aukštakalnio teigimu, statybininkai nugriovė du vienaaukščius pastatus, sujungtus koridoriumi, išardė dviaukščio pastato vidų, paklojo lietaus kanalizaciją, vandentiekio įvadus, nutiesė dalį ryšių linijos, pradėjo rengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Partneriams dirbti neleido
Tęsti „Šilo statybos“ pradėtus darželio rekonstrukcijos darbus pasisiūlė bendrovė „Melrūnas“. Miesto Savivaldybės skelbtą konkursą rangos darbams atlikti „Šilo statyta“ laimėjo drauge su šia bendrove. Jos buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį.
Tačiau Savivaldybė rangovo partneriui neleido vienam tęsti darbų, motyvuodama, jog šis nepateikė dokumentų, įrodančių kvalifikaciją. Jau ketvirtas mėnuo, kai buvusiame darželyje darbai sustoję, tikriausiai statybininkai dar ilgai čia nekels kojos. Miestas dabar nori skelbti naują konkursą.
Savivaldybė pripažįsta, kad greitoji po trejų metų, kaip planuota, į naujas patalpas neįsikels. Kaip žinoma, viešieji konkursai užtrunka netrumpai. Pavyzdžiui, pastarasis, kurį laimėjo „Šilo statyba“ su „Melrūnu“, užtruko metus.
„Melrūno“ direktorius Ričardas Budrys tvirtina, jog visi bendrovės kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo pateikti, kai jie su „Šilo statyba“ dalyvavo konkurse. Jo teigimu, Savivaldybė kėlė formalius reikalavimus ir vilkino laiką, nes yra suinteresuota nutraukti su jais sutartį.
„Iki šalčių mes būtume spėję padaryti visus numatytus darbus ir panaudoti likusius septyniasdešimt kelis tūkstančius eurų. Tačiau kažkas to nenorėjo“, – „Sekundei“ teigė R. Budrys.
Panevėžio savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė sako, kad, pagal sutarties sąlygas, vienam jungtinės veiklos partneriui nebegalint tęsti įsipareigojimų, sutartis turi būti peržiūrėta iš naujo.
Savivaldybė iš „Melrūno“ pareikalavo pateikti dokumentus, galinčius įrodyti, kad jis turi reikiamą kvalifikaciją be partnerio atlikti sutartyje numatytus darbus. Bendrovei tokių dokumentų nepateikus, darbų rangos sutartis buvo nutraukta.
R. Budrys tvirtina, kad jie du kartus Savivaldybę raštiškai patikino, jog yra pasirengę atlikti visus numatytus darbus, turi patyrusius subrangovus inžineriniams tinklams baigti tiesti. „Melrūnas“ Savivaldybės prašė pakoreguoti sutartį, kad pinigai už atliktus darbus eitų ne į bankrutavusios „Šilo statybos“, o į „Melrūno“ sąskaitą.
Siekia gauti draudimo išmoką
Nesulaukęs iš valdininkų atsakymo R. Budrys pats ėjo į Savivaldybę aiškintis.
„Melrūno“ vadovui susidarė įspūdis, jog specialiai buvo tempiamas laikas iki metų pabaigos, kai jau nebus įmanoma panaudoti skirtų lėšų, kad būtų galima nutraukti su jais sutartį. Taip ir atsitiko.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams įkurtuvių teks palaukti.
R. Budrio teigimu, nors greitosios persikraustymas į naujas patalpas ir nusikels, Savivaldybei finansiškai naudinga nutraukti sutartį. Mat iš draudimo bendrovės, kuri buvo apdraudusi rangovo veiklą, Savivaldybė gali gauti solidžią sumą. Pašnekovo teigimu, kalbama apie 115 tūkst. eurų (apie 400 tūkst. litų).
D. Svirelienė patvirtino, kad dėl išmokos jau kreiptasi į draudikus, tačiau sumos nepatikslino.
Pasak „Melrūno“ vadovo, jų padėtis nepavydėtina. Mat draudikai Savivaldybei išmokėtą sumą gali išieškoti iš jų.
„Tokiu atveju tektų uždaryti įmonę“, – teigė R. Budrys.
Bendrovė gruodžio pabaigoje Savivaldybės sprendimą apskundė Panevėžio apylinkės teismui, šis skundą atmetė, pasak R. Budrio, motyvuodamas, kad tai kitos instancijos teismo kompetencija. Kitame teisme „Melrūno“ skundas bus nagrinėjamas kovo mėnesį.
Nepanaudoti pinigai nedings?
2013 metais Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerija buvo sutarusios, kad per trejus metus Panevėžiui bus skirta 4 mln. 429 tūkst. eurų naujoms Greitosios medicinos pagalbos stoties patalpoms įrengti. Tačiau, kaip sakė miesto Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Meškauskienė, pernai iš SAM gautas raštas, jog Panevėžys per minėtą laikotarpį sulauks tik 2,5 mln. eurų.
„Toks neapibrėžtumas komplikuoja situaciją, nes negalima normaliai planuoti darbų tęstinumo“, – teigė specialistė.
D. Meškauskienės žiniomis, šiais metais greitosios patalpų pritaikymo darbams tęsti skirta 150 tūkst. eurų. Tačiau neišrinkus rangovo, kuris tuos darbus tęs, šie pinigai gali likti nepanaudoti.
Savivaldybė pripažįsta, kad dabartinių Greitosios medicinos pagalbos stoties patalpų būklė yra kritinė. Dabar stoties patalpos yra išskirstytos per keturias vietas. Smėlynės gatvėje paliktos budinčios brigados, Sietyno gatvėje įkurdinta administracija, Ramygalos gatvėje veikia dispečerinė, o šiuolaikiniams greitosios automobiliams nepritaikyti garažai – M. Tiškevičiaus gatvėje.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka sako, kad tokiomis sąlygomis įstaigai dirbti labai sunku.
Inga SMALSKIENĖ
