Probleminių miesto erdvių tvarkymą Panevėžio savivaldybė pradėjo nuo paprastesnių darbų. Pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą planą, šiemet turėjo prasidėti ir autobusų stoties rekonstrukcijos bei jos prieigų sutvarkymo projektas. Ar yra pagrindo nerimauti, kad Panevėžys nespės pasiimti ES skirtų milijonų centrinei miesto daliai sutvarkyti?
Panevėžio savivaldybė nenori verstis per galvą dėl autobusų stoties rekonstrukcijos. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pavasarį Vidaus reikalų ministerijos paraginta nesnausti prie aukso puodo – 20 mln. eurų, skirtų miesto probleminėms erdvėms sutvarkyti, Panevėžio savivaldybė jau pateikė pirmąjį projektinį pasiūlymą dėl J.Janonio gatvės (nuo transporto žiedo iki Savitiškio gatvės) sutvarkymo. Jis buvo teigiamai įvertintas, įtrauktas į projektų sąrašą, dabar Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) iki spalio pabaigos Savivaldybė turi pateikti paraišką.
Strateginio planavimo, investicijų, ir biudžeto skyriaus Investicijų poskyrio vedėja Lina Bareikienė teigia, kad šiemet bus pateikti dar keli projektiniai pasiūlymai – dėl Bendruomenių rūmų prieigų, Kultūros ir poilsio parko, Nepriklausomybės aikštės, Nevėžio upės nuo Maudyklos gatvės iki Stoties gatvės ir Jaunimo sodo sutvarkymo. Planuojama, kad iki metų pabaigos pavyks pasirašyti ir sutartis su CPV agentūra. Šių projektų sąmata – apie 7 mln. eurų.
Šiemet turėjo prasidėti ir Autobusų stoties teritorijos konversijos (rekonstrukcijos) ir jos prieigų sutvarkymo projektas, tačiau visuomenė neturi jokios informacijos apie tai, ar bus laikomasi VRM šių metų vasarį patvirtinto Panevėžio miesto integruotų teritorijų vystymo programos plano. Pagal jį autobusų soties rekonstrukcijos projektas turėjo prasidėti 2016-aisiais, o baigtis 2018 metais.
Panevėžio savivaldybė jau pateikė pirmąjį projektinį pasiūlymą dėl J.Janonio gatvės sutvarkymo. Jis buvo teigiamai įvertintas ir įtrauktas į projektų sąrašą. A.Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas piktinasi, kad informacijos neturi ir komitetas.
„Mes jau ir taip smarkiai vėluojame su projektais. Labiausiai neramu dėl autobusų stoties rekonstrukcijos. Administracija tyli. Nežinia, nei ką planuoja, nei kokią viziją mato, jeigu apskritai mato, o gal visai nebenori dirbti. Prie autobusų stoties rekonstrukcijos projekto nedirba nei savi, nei samdomi darbuotojai.
Susidaro įspūdis, kad administracijai trūksta ir žmonių, ir žinių“, – kalbėjo jis.
Miesto ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto vadovas stebisi, kad pirmiausia pradedamos tvarkyti ne pačios svarbiausios, reprezentacinės miesto erdvės ir objektai. Pašnekovo nuomone, kai pradedama nuo lengvesnių darbų, sunkesniems nebelieka nei energijos, nei pinigų.
Rugsėjo 21-ąją posėdžiausiantis Miesto ūkio ir aplinkos apsaugos komitetas ketina kviestis Panevėžio savivaldybės administracijos direktorių Tomą Jukną ir prašyti jo pateikti informaciją apie „Urban“ projektų vykdymo eigą.
„Būtina viešinti planus dėl autobusų stoties ir kitų visiems gyventojams labai svarbių teritorijų tvarkymo, kad nebūtų taip, kaip su Aldonos gatvės bendrabučiu, numatytu paversti socialiniu būstu, ar apskritai nespėta įšokti į traukinį“, – kalbėjo A. Petrauskas.
Nori padaryti maksimaliai gerai
L. Bareikienė patvirtino, kad autobusų soties ir jos prieigų sutvarkymo darbai pasistums tolyn, tačiau tikino, kad nėra jokio pavojaus, jog miestas nesuspės pasiimti stoties pertvarkymui numatytų lėšų.
„Projektas bus pradėtas dar šiemet, tik ne visai taip, kaip planuota. Autobusų stotis labai svarbus miestui objektas. Todėl bus skelbiamas architektūrinių idėjų konkursas. Analogiški konkursai bus skelbiami ir dėl kitų didžiųjų miesto sutvarkymo.
Kai turėsime konkurso rezultatus, galėsime rengti investicinius projektus ir ieškoti projektų vadovų“, – „Sekundei“ aiškino vedėja.
L. Bareikienė neneigė, kad tokiems sudėtingiems projektams kaip autobusų soties rekonstrukcija bus nelengva surasti kompetentingą projektų vadovą, nes Savivaldybės finansinės galimybės gana ribotos.
Panevėžio miesto teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė teigia, kad ne viena Lietuvos savivaldybė nespėja eiti koja kojon su VRM patvirtintu planu.
Vyriausioji miesto architektė D. Gasiūnienė tvirtina, kad visi projektai, susiję su miesto probleminių teritorijų sutvarkymu, bus įgyvendinti laiku ir gerai.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad Panevėžys tikrai neatsilieka jokioje srityje. Yra tvarkomi žemės sklypų nuosavybės, panaudos ir kiti privalomi dokumentai, kuriuos būtina turėti rekonstruojant stotį, tvarkant jos prieigas ir kitas miesto strategines erdves“, – tvirtino D. Gasiūnienė.
Vyriausiosios miesto architektės teigimu, svarbu ne tik suspėti iki nurodyto termino, bet ir padaryti darbus maksimaliai gerai, nes jie turės ilgalaikių pasekmių miesto plėtrai, jo vystymuisi.
Pasak D. Gasiūnienės, architektūrinių idėjų konkursas skelbiamas tam, kad miesto centrinėje dalyje būtų išlaikytas architektūrinis vientisumas, derantis su modernumu.
Kitose planuojamose sutvarkyti erdvėse, pavyzdžiui, J.Janonio gatvėje ar Jaunimo sode, anot pašnekovės, gali būti įgyvendinamos ir skirtingos idėjos.
Tiesa, Savivaldybė pirmiausia, jau šį mėnesį, skelbs idėjų konkursą dėl Senvagės, Skaistakalnio parko ir jame esančios Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo.
Architektų vizijų konkursas dėl autobusų soties, pasak D.Gasiūnienės, bus paskelbtas maždaug po mėnesio. Esą gali būti, kad šįmet dar bus suspėta pateikti ir projektinį pasiūlymą Regioninės plėtros departamentui.
„Tų teritorijų, kurios yra paprastesnės estetiniu požiūriu, kaip jau minėta, projektai eina priekyje, tačiau kalbant apie statybos darbus, gali būti, kad greičiau prasidės sudėtingesnių projektų darbai“, – kalbėjo architektė.
Ji patikino, kad nesivertimas per galvą ir nuodugnus koncepcijos apgalvojimas atsipirks šimteriopai.
Pavojaus neįžvelgia
Regioninės plėtros departamento Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Kristina Udrienė nemano, kad Panevėžys nespės pasiimti savo 20 mln. eurų iš didžiųjų miestų kompleksinės plėtros programos, populiariai vadinamos „Urban“ programa.
„Nežinau, koks kataklizmas turi įvykti, kad Panevėžys nepasiimtų pinigų ir jie būtų perskirstyti kitiems miestas. Mano žiniomis, visi didieji miestai yra panašiai pasistūmėję į priekį“, – sakė K. Udrienė.
Pavojaus, kad Panevėžys rizikuoja neįšokti ES milijonus vežantį traukinį, neįžvelgia ir VRM regioninės plėtros departamento direktorius Arūnas Pikšnys.
„Gegužės mėnesį buvusi situacija iš tiesų kėlė nerimą, nes nebuvo startavęs nė vienas projektas. Ministras buvo pasikvietęs visų didžiųjų miestų merus. Dabar situacija yra kitokia – reikalai dėl projektų pajudėjo ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje“, – kalbėjo jis.
A. Pikšnio teigimu, Panevėžys, kaip ir sostinė, dar turi patobulinti vietos veiklos strategiją. Pasak direktoriaus, jeigu Panevėžio savivaldybė suspės projektų paraiškas pateikti per šiuos ir kitus metus, sulauks finansinio paskatinimo. Prie projektų įgyvendinimo jai teks prisidėti mažesne suma.
„2018-ieji metai bus savotiška projektų įgyvendinimo pusiaukelė. Revizuosime padarytus darbus“, – kalbėjo A. Pikšnys.
Panevėžys visų numatytų 14 erdvių sutvarkymo darbus turėtų baigti iki 2020-ųjų metų.
Inga SMALSKIENĖ
