Sekmadienio pavakare P.Puzino g. gyventojai tapo neįprasto įvykio stebėtojais ir dalyviais – gelbėtojų komanda bandė sučiupti aukštai medyje įsitaisiusį ir tik miškuose sutinkamą gyvūną – lūšį. Apie mieste neįprastą žvėrį gelbėtojams pranešė viena šios gatvės gyventoja. Lūšis buvo įsitaisiusi medyje šalia “Nord/LB” banko ir iš aukštai stebėjo praeivius. Gaudyti miškų plėšrūno atvyko 6 gelbėtojų komanda. Tačiau vos atrėmus kopėčias į medį, kuriame tupėjo lūšis, gyvūnas liuoktelėjo į greta esantį uždarą banko kiemelį. Į laukinės katės gaudynes įsijungė banko apsaugos tarnybos darbuotojai ir aplinkinių namų gyventojai, parūpinę tinklą. Po pusvalandžio lūšis jau buvo gelbėtojų automobilyje. Ji nugabenta į Jaunųjų gamtininkų centrą. Tačiau šios ugdymo įstaigos direktorė Regina Kliminskienė naujoku nesidžiaugia. Lūšis į centro darbą įnešė nemažai sumaišties.
Kelia pavojų aplinkiniams
Naujasis įnamis uždarytas į karantinui skirtą voljerą. Pasak R.Kliminskienės, lūšis Gamtininkų centre privalės praleisti dešimt dienų, o jei prireiks – ir visą mėnesį. Tai būtina, kad būtų įsitikinta, ar gyvūnas neserga pasiutlige – kiekvienas laukinis žvėris, atsidūręs ekstremalioje ir jam neįprastoje aplinkoje, sukelia rimtų abejonių, tad pagrindo įtarti, kad meiliai atrodanti laukinė katė – pasiutligės nešiotoja, yra. “Literatūroje skaičiau, kad lūšis gali sirgti šia liga”, – teigė Gamtininkų centro vadovė. Ji neatmetė galimybės, kad miškų gražuolę į gatvę galėjo išmesti ją auginti pasišovę miestiečiai – lūšis, ją apžiūrėjusio gydytojo teigimu, – jauna, jai gali būti 6 mėnesiai. “Galbūt kas parsinešė iš miško mažą katinėlį, tačiau, šiam paaugus ir parodžius savo plėšrią prigimtį, išsigando ir taip drastiškai atsikratė gyvūno. Tačiau tai būtų geriausias variantas. Jei jauniklė į miestą atklydo pati, yra pagrindo sunerimti – sveiki gyvūnai taip nesielgia”,- teigė R.Kliminskienė.
Lūšį apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas Vytautas Jurgaitis išorinių sužalojimų nepastebėjo. Kol kas nėra ir pasiutligės požymių. Tačiau, pasak centro vadovės, gyvūnas neatrodo sveikas – visą buvimo centre laiką prie maisto kol kas dar neprisilietė. Jaunųjų gamtininkų centro darbuotojai baiminasi dėl vaikų, kasdien apsilankančių šioje ugdymo įstaigoje, saugumo – tiek jie, tiek darbuotojai yra pernelyg arti įtariamo pasiutligės židinio. “Čia yra ugdymo centras, mes neturime sąlygų laikyti tokius gyvūnus, įstaiga tam nepritaikyta, tad rūpestis netikėtai pas mus apgyvendinta lūšimi yra tik mėgėjiškas”, – kalbėjo R.Kliminskienė.
Šis plėšrūnas – ne pirmas tokiomis aplinkybėmis į centrą patekęs gyvūnas. Keistu sutapimu direktorė vadino tai, jog prieš ketverius metus panašiu laiku gamtininkams buvo primesta usūrinio šuns globa. Šis taip pat buvo įtariamas kaip pasiutligės nešiotojas. “Įtarimai buvo labai rimti. Visus sukėlėme ant kojų, nes nebuvo jokios patirties, nežinojome, kaip prižiūrėti tokius gyvūnus”, – pasakojo centro vadovė. Laimė, tąkart specialistų spėjimai nepasitvirtino. To paties gamtininkai tikisi ir dabar. Jei įtarimai, kad miesto centre klaidžiojusi lūšis serga pasiutlige, nepasitvirtins, ji po trisdešimties dienų bus paleista į laisvę.
Jau patyrė injekcijų skonį
Veterinarijos priežiūros specialistas Osvaldas Šutas mieste pasiklydusią laukinę katę įkurdino atskirame voljere. Jai skirta maisto porcija buvo nė nepaliesta – lūšiukė ramiai tupėjo ant specialiai įtaisytos sausuolio šakos ir bereikšmiu žvilgsniu stebėjo netikėtai pasirodžiusius žmones. Ji be jokio nerimo pozavo fotografui, nė nebandė trauktis, kai O.Šutas priėjo šiek tiek arčiau.
Veterinarijos gydytoju ilgą laiką dirbusiam vyriškiui jau teko susidurti su pasiutlige sergančiais gyvūnais. Kupiškio rajone jį išsikvietė sunerimę karvės šeimininkai – jų nuomone, gyvulys užspringo buroku. “Kišau ranką karvei į gerklę, tačiau svetimkūnio nepavyko apčiuopti. Gyvulys vis seilėjosi”, – pasakojo veterinarijos specialistas. Karvės šeimininkai lyg tarp kitko užsiminė, kad aplink gyvulį yra pastebėję lakstančias lapes. Po trijų dienų karvė nugaišo. Specialistai nustatė, kad ji sirgo pasiutlige. “Medikai skyrė injekcijas, kad apsaugotų mane nuo šios klastingos ligos. 15 skaudžių dūrių atsimenu iki šiol. Dar pusę metų buvau stebimas medikų”, – skaudžios patirties negalėjo pamiršti O.Šutas.
Užklysdavo pasiutusios lapės
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sveikatingumo skyriaus vedėją Pauliną Gužą “Sekundė” kalbino, kai nuo nepageidaujamo įnamio pas gamtininkus atsiradimo buvo praėjusi kone para. Vedėjas patikino, kad apie lūšį jau žino – su centro vadove kalbėjosi telefonu. P.Gužas nemanė, kad nepatvirtinti įtarimai dėl plėšrūno ligos gali sukelti pavojų centro lankytojams ir darbuotojams. “Gyvūną reikia uždaryti karantininėje zonoje ir atsargiai, imantis visų saugos priemonių, globoti”, – siūlė išeitį sveikatingumo skyriaus vedėjas. Jis linkęs manyti, kad lūšis miesto centre – jį auginusių ir panorusių gyvūnu atsikratyti darbas.
Kol kas P.Puzino ir aplinkinių gatvių skelbti pasiutligės zona neketinama. Jeigu žvėris nudvėstų, jį ištyrus paaiškėtų, ar lūšis buvo pasiutligės nešiotoja. Jei buvo, tarnyba ir imtųsi visų būtinų priemonių, reikalingų šios ligos profilaktikai. Kol kas belieka tik spėlioti ir atidžiai stebėti neaiškiomis aplinkybėmis miesto medyje rastą lūšiukę.
Šiais metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai jau užfiksavo pasiutligės atvejį mūsų mieste – Tiekimo g. buvo nušauta klaidžiojanti lapė. Ištyrus paaiškėjo, kad ji buvo pasiutusi. P.Gužas tikisi, kad ne savo valia nelaisvėje laiką leidžiančios lūšiukės toks likimas neištiks – praėjus karantinui ji bus paleista į laisvę.
Lūšis į Raudonąją knygą neįrašyta, tačiau laikoma retu ir nykstančiu gyvūnu. Nuo 1976-ųjų jas uždrausta medžioti. “Galbūt jų per daug priviso, kad atklysta net į miestą”, – spėliojo Gamtininkų centro vadovė.
Rasa Šošič
tel. 511223, rasa@sekunde.com
