Rudenį ne vienoje miesto vietoje prie atliekų konteinerių išdygsta didžiausios krūvos nelegaliai prikrautų padangų, žaliųjų atliekų, taip suformuojami buitinių atliekų šiukšlynai.
Paprastai nelegaliai atliekomis atsikratoma tamsiuoju paros metu, savaitgaliais. T. Šiaudinio nuotr.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė sako, kad situacija tokia pati kaip ir ankstesniais metais. Nors kiekvieno sezoninio padangų keitimo metu didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje galima nemokamai priduoti iki 5 vienetų padangų, tačiau to nė vienas nepaiso. Padangas įmonės darbuotojai surenka tiek nuo kolektyvinio naudojimo aikštelių, tiek iš viešų vietų, žaliųjų plotų.Tiesa, dalis gyventojų sąmoningi.
„Iki šiandienos esame surinkę ir nuvežę tvarkymui apie 90 tonų padangų. Daugiau nei pusė šio kiekio surinkta šalia kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių arba kitose viešose vietose. Matyt, taip yra paprasčiau“, – kad gyventojams dar trūksta supratingumo tikina J. Vingilytė.
Pernai rudenį įmonė surinko apie 120 tonų padangų. Kadangi masinis padangų keitimas dar nepasibaigė, ji mano, kad greičiausiai bus surinktas panašus kiekis kaip ir pernai.
„Negalime drąsiai sakyti, kad didžioji dalis jau pasikeitę. Tai kiekvieno automobilio savininko reikalas, bet tų padangų tikrai bus“, – sako viršininkė.
Daugiausia padangų randama šalia garažų esančiose kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelėse – S. Kerbedžio, Ateities, Molainių gatvėse. Nemažai padangų randama ir Ramygalosgatvėje. Padangų mieste randama ištisus metus, ne vien pavasarį ir rudenį.
J. Vingilytės teigimu, šalia kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių negalima dėti jokių atliekų – nei mišrių komunalinių, nei statybinių, nei didžiųjų. Kiekviena atlieka turi būti pristatoma ten, kur tvarkoma. Kitaip tariant, mišrios komunalinės atliekos turi atsidurti konteineriuose ar kitose, tam skirtose vietose.
Kur kas didesnė problema dabar ne padangos, kuriomis atsikratoma, o šalia konteinerių sukrauti lapai ir kitos žaliosios atliekos.
Veža dėl kitų priežasčių
Šiuo metų laiku šalia konteinerių stūkso ir lapų krūvos. Pasak J. Vingilytės, nuo šių metų pavasario viešose miesto vietose yra pastatyti 6 didžiatūriai, 10-ies kubų talpos konteineriai į kuriuos krauti žaliąsias atliekas gali tiek daugiabučių bendrijos, tiek privačių valdų savininkai. Taip pat yra galimybė atliekas pristatyti į įmonės didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę ar „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ eksploatuojamas dvi aikšteles.
Jeigu kiekiai didesni, galima vežti tiesiai į sąvartyną. Tačiau nė vienas to nepaiso.
„Bendrijos gali užsisakyti įmonės transportą ir bus išvežami gražiai krūvoje sukrauti lapai, bet didelė jų dalis atsiduria šalia kolektyvinio naudojimo aikštelių, kaip ir padangos, ko neturėtų būti“, – konstatuoja Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė.
Jos teigimu, įmonė prižiūri tvarką ir švarą šalia kolektyvinio naudojimo aikštelių, tad yra priversta sutvarkyti viską. Pasak J. Vingilytės, geriausia bendrijoms susitarti, kurioje konkrečiai vietoje paliks lapus, nes sukrovus šalia konteinerių, labai sunku atskirti, kuri bendrija juos sunešė.
„Per visą dieną šalia tos aikštelės gali sunešti ir dešimt bendrijų, o kur dar pravažiuojantys žmonės, įmonės, įstaigos, organizacijos“, – apgailestauja J. Vingilytė.
Specialistės manymu, žmonių sąmoningumas kiekvienais metais auga, tačiau žmonės matydami, kad kiekvieną dieną atliekos išvežamos nepagalvoja, kad to daryti tiesiog negalima.
„Yra tokia nuomonė, kad jeigu veža, vadinasi, galima daryti, bet mes negalime leisti, kad būtų netvarka. Aišku, kiekvienam žmogui nepasakysime, kad draudžiama dėti, nors yra ir ant konteinerių tai draudžiantys lipdukai, bet matyt ne kiekvienas paskaito parašytą informaciją“, – sako ji.
Bando sučiupti
Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Jaseliūnas sako, kad žmonės tvarkosi labai įvairiai. Turima informacijos apie problematiškas vietas, stebima situacija ir planuojama ten statyti kilnojamas vaizdo kameras. Pasak T. Jaseliūno, sudėtinga šiukšlintojus pagauti. Paprastai nelegaliai atliekomis atsikratoma tamsiuoju paros metu, savaitgaliais. Ypač tai pastebima pirmadieniais. Labiausiai tokius šiukšlintojus traukia buitinių atliekų konteineriai šalia daugiabučių, paprastai esantys arčiau miesto pakraščių. Ne vienoje vietoje aplink yra nemažai privačių namų. Pastebėta, kad tai būna patogiai privažiuojamos vietos. Pasak T. Jaseliūno, kol kas nubaustų nėra.
„Dalis tvarkingai tvarko, tačiau pasirodo, yra dalis, kurie nenori“, – sako jis.
Vyriausiojo specialisto pastebėjimu, dabar kur kas didesnė problema ne padangos, o šalia konteinerių sukrauti lapai ir kitos žaliosios atliekos.
Daiva SAVICKIENĖ
