Laimingieji. Sulaukus Vidaus reikalų ministerijos raginimo pagerinti panevėžiečių gyvenimo sąlygas, nuspręsta už europines lėšas sutvarkyti ir keletą daugiabučių kiemų miesto centre. J. Markevičiaus nuotr.
Kaip pasisemti iš aukso skrynios neturint rakto nuo užkabintos spynos? Tokį galvosūkį bandantis išspręsti Panevėžys, per ateinančius penkerius metus laukiantis turinčios pasiekti milžiniškos Europos Sąjungos finansinės injekcijos, jai išleisti pasirinko miesto centrą.
Rengiasi finansinei injekcijai
Europos Komisija numačiusi per ateinančius penketą metų padėti penkiems Lietuvos didmiesčiams susitvarkyti baisiausias savo teritorijas ir tam skirti 755,7 mln. litų. Panevėžio savivaldybė džiaugsis, jei iš šios sumos pavyks pasiimti bent dešimtąją dalį – 70 mln. litų. Tai būtų maždaug 1,7 karto mažiau, nei kainavo lig šiol brangiausias miesto projektas – „Cido“ arenos statybos (122 mln. litų), tačiau perpus daugiau, nei atsiėjo antrasis pagal brangumą Savivaldybės kūrinys – Pramonės parkas (33 mln. litų).
Panevėžys už laukiamus milijonus rengiasi sutvarkyti 13 vietų, išsidėsčiusių palei miestą kertantį Nevėžį.
Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Bajorūnės nuomone, didesnės sumos Aukštaitijos sostinei bergždžia tikėtis.
„Daugiau nei 70 milijonų litų tikrai negausime, galbūt net mažiau. Bet tai irgi tik tikimybė, o koks bus faktas? Anksčiau buvo kalbama apie 500 milinonų litų paramą visiems miestams – kiekvienam po 100 milijonų litų. Po to planai pasikeitė“, – teigė D. Bajorūnė.
Be nurodymų sunku
Net ir surašiusi Panevėžyje reikalingiausių sutvarkyti teritorijų sąrašą Savivaldybė kol kas negali būti tikra, kad visoms joms sulauks Europos Sąjungos paramos. Mat galutinį sprendimą, kuriuos siūlymus palaiminti, o kuriuos pasmerkti, turės priimti Vidaus reikalų ministerija. Tik ko šioji nori, Savivaldybei sunku suprasti: ministerija lig šiol nėra pateikusi gairių, į ką derėtų orientuotis.
„Iš pradžių leido savivaldybėms daryti ką nori – viskas buvo galima. O kuo toliau, tuo griežčiau. Europos Komisija uždėjo akcentus, kad sutvarkytos teritorijos duotų ir ekonominę naudą, paskatintų gyventojų užimtumą, sukurtų pridėtinę vertę“, – vardijo Investicijų skyriaus vedėja D. Bajorūnė.
Mero sudaryta darbo grupė atrinko, jos nuomone, labiausiai vertas sutvarkyti teritorijas – centrą, Skaistakalnio parką, Nevėžio pakrantes ir miestui priklausantį parką Berčiūnuose. Tokius panevėžiečių planus Vidaus reikalų ministerija greitai atšaldė. Nors, pasak D. Bajorūnės, ministerija lig šiol savivaldybėms nėra nurodžiusi konkrečių reikalavimų, pamačiusi Panevėžio užmojus, uždėjo apribojimą: už europinę paramą numatytoje sutvarkyti savivaldybės teritorijoje negali gyventi daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Jei mūsų Savivaldybė tvarkytų dar ir Berčiūnus, gyventojų priskaičiuotų per 50 tūkst.
Taip valdininkams iš savo planų teko išbraukti už 7 km nuo miesto esantį kaimo parką, o vietoj jo įtraukti netoli Panevėžio centro, tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvelių, įsiterpusį Jaunimo parką.
Spėlioja, ko nori ministerija
D. Bajorūnė pripažįsta, jog Vidaus reikalų ministerija Panevėžiui turėjo priekaištų dėl to, kad pasirinko tvarkyti per daug žaliųjų zonų. Iš sostinės atėjo nurodymas, kad Europos Sąjungos lėšos turėtų būti leidžiamos ne vien takams parkuose iškloti ir naujiems suoliukams įrengti. Savivaldybei derėtų orientuotis į verslo skatinimo veiklas, taip pat panevėžiečių gyvenamosios aplinkos pagerinimą.
„Jau porą metų tiksliname ir tiksliname sąrašą, bet neturint konkrečių gairių tenka dirbti kiek apgraibom“, – sako valdininkė.
Dabar Savivaldybė yra atrinkusi 13 vietų. Numatyta sutvarkyti Jaunimo sodą, Laisvės aikštę ir prieigas, Senvagę (su Kranto gatve, Sausio 13-osios skveru), Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkus, Nepriklausomybės aikštę ir prieigas, teritoriją prie „Ekrano“ marių, Nevėžio upės pakrantes (nuo Stoties gatvės tilto iki Nemuno gatvės tilto), rekonstruoti Bendruomenių rūmus, sutvarkyti autobusų stotį ir jos prieigas bei J. Biliūno gatvės 12 teritoriją – 13,27 ha buvusios karinio dalinio aviacijos dirbtuves, kur šiuo metu įsikūrę smulkieji verslininkai.
Pasak D. Bajorūnės, pastarieji du pasiūlymai ministerijai atrodo patraukliausi iš viso sąrašo.
Išloš gyvenantieji centre
Sulaukus Vidaus reikalų ministerijos paraginimo pagerinti žmonėms gyvenimo sąlygas, nuspręsta už europines lėšas sutvarkyti ir keletą daugiabučių kiemų miesto centre.
Tikimybė netrukus gyventi daug gražiau atsirado greta autobusų stoties esančių, su Elektros gatve besiribojančių, ir J. Basanavičiaus gatvės 3-iojo namo, taip pat daugiabučių šalia Švč. Trejybės bažnyčios gyventojams.
O nutolusieji nuo miesto centro ir toliau turės tenkintis trečio brolio kvailelio vieta.
„Negali visas miestas būti sutvarkytas, – aiškina D. Bajorūnė. – Atrinktos teritorijos, kurios sutvarkytos padėtų miestui atsigauti ir taptų akstinu kurti naujas darbo vietas, pritrauktų turistų, didintų gyventojų užimtumą.“
„Nuo autobusų stoties iki Laisvės aikštės neliktų nė ruoželio nesutvarkyto, taip pat nuo Laisvės aikštės norėtume sutvarkyti mažas gatveles. Kai žinosime, kiek skirs pinigų, galėsime eiti ir tolyn nuo centro“, – planuoja Investicijų skyriaus vedėja.
Anot jos, už Europos paramą numatytos tvarkyti teritorijos atrinktos pasitarus su panevėžiečiais.
„Mes labai plačiai diskutavome su visuomene, viliamės, kad mūsų nuomonė bus gerbiama“, – Vidaus reikalų ministerijos palankumo Panevėžiui tikisi Savivaldybės atstovė.
Anot jos, kurios Aukštaitijos sostinės vietos per ateinančius keletą metų bus išpuoselėtos, paaiškės jau metų gale, kai vidaus reikalų ministras patvirtins arba pakoreguos Savivaldybės sudarytą sąrašą. O rezultatas turėtų būti matomas jau 2022-aisiais – iki šių metų Europos Sąjungos lėšos turės būti panaudotos.
Tvarkys ne labiausiai apleistus
Nors Savivaldybė tvirtina tvarkyti reikalingas teritorijas atrinkusi ne viena, o atsiklaususi ir panevėžiečių nuomonės, visuomenė jai turi priekaištų darbą atlikus paskubomis bei tik savo nuožiūra.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius Savivaldybės parengtus tvarkytinų teritorijų projektus vertina kaip vartotojiškus, nekuriančius pridėtinės vertės.
„Sutvarkyti parkai yra gražu ir tikrai nesakome, kad to nereikia daryti. Bet kai yra ribotos sumos, reikia galvoti, kur investuoti pinigus, kad miestas susilauktų grąžos. Nėra pragmatiška orientuotis į viešąsias žaliąsias erdves“, – mano V. Matkevičius.
Savivaldybės raginimas ir gyventojams teikti pasiūlymus, kaip panaudoti ateinančias lėšas, V. Matkevičiui atrodo buvęs labiau dėl akių nei realus valdininkų noras sužinoti, ką mano bendruomenė. Mat siūlymams pateikti buvo duota labai mažai laiko.
„Jei Savivaldybė būtų rinkusi informaciją nuosekliai, apklaususi atskiras visuomenės grupes, būtų sulaukusi daug daugiau ir konstruktyvių pasiūlymų. Deja, su Savivaldybe verslas pasigenda dialogo, ir jau girdėti verslininkų nuomonių, kad diskusijos su ja bevertės – telieka laukti rinkimų ir kalbėti jau su kita miesto valdžia“, – pripažįsta V. Matkevičius.
Nuolatinė Savivaldybės pinigų ir veiksmų koncentracija miesto centre skeptiškai vertinama ir vietos politikų.
„Panevėžys turi unikalią galimybę tvarkyti tikrai apleistas teritorijas, o vis tiek žiūrima į centrą. Belieka tikėtis, kad, Vidaus reikalų ministerijai patikslinus reikalavimus, dar bus galimybė identifikuoti tikras Panevėžio problemas ir jas spręsti“, – parengtąjį tvarkytinų teritorijų sąrašą kritikuoja Tarybos narė Gema Umbrasienė.
