Į šalies didmiesčius besilygiuojantis Panevėžys absoliutus lyderis bent jau vienu aspektu – miesto Taryba turi daugiausia pensinio amžiaus politikų. Prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos papildomai 800 litų už darbą Taryboje prisiduria net trečdalis jos narių. Senjorus pavadinti panevėžiečių išrinktaisiais vargu ar būtų teisinga – ne vienas jų į valdžios olimpą iškopė ne rinkėjų valia, o pamėtėti šiltą vietą užleidusių partijos kolegų.
Pensininkų daugiausia
Jaunatviškas veržlumas Panevėžio politikoje – nykstantis reiškinys. Iš 31 miesto Tarybos nario net trečdalis – pensinio amžiaus. Tokio masiško senolių brovimosi į politiką nėra nė viename kitame šalies didmiestyje.
Kaimyniniuose Šiauliuose taip pat iš 31 Tarybos nario pensininkai – šeši, tokio pat dydžio Klaipėdos savivaldybės Taryboje darbuojasi tik vienas pensinio amžiaus politikas, 41 narį turinčioje Kauno savivaldybės Taryboje – aštuoni senatvės pensijos gavėjai, tiek pat pensininkų ir kur kas didesnėje Vilniaus miesto Taryboje, turinčioje 51 narį.
Už Panevėžį mažesnė Alytaus savivaldybė pensininkų gausa Taryboje irgi negali pasigirti – iš 27 jos narių pensininkai tik du.
Netgi kaimiškoji Panevėžio rajono savivaldybė pensininkus skaičiuoja ant pirštų – tik trys iš 27 Tarybos narių.
Tiki ir tyli
Daugiausia senatvės pensiją gaunančių politikų – miesto Tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. Iš dvylikos opozicijos narių net pusė vyresni nei 62 metų.
Solidžiausio amžiaus Taryboje – Vladas Kensgaila, rugsėjį atšventęs 75-erių jubiliejų.
Nors savivaldos rinkimai senjorui nebuvo itin sėkmingi, tačiau į šiltą kėdę politikas klestelėjo Tarybos nario mandatų dėl užimamų pareigų atsisakius rinkėjų pasitikėjimą pelniusioms miesto poliklinikos direktorei Irenai Čeilitkienei, tuometei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Audronei Grainienei bei Savivaldybės kontrolierei Marijai Danutei Kažukauskienei.
„Dabartiniu metu, kai iš komunistinės sistemos pereinama į demokratinę, vyresnio amžiaus žmonės politikoje daro labai teigiamą įtaką. Mes, senojo raugo politikai, esame galvas dėl Lietuvos pametę, o jaunimas dairosi, kaip prasimušti, pralobti“, – senjorų buvimo politikoje privalumus vardijo V.Kensgaila.
Tarybos posėdžiuose retai prabylantis politikas tvirtina nematąs prasmės ginčytis, nes pasitiki Tarybos posėdžiams sprendimų projektus ruošiančiais valdininkais.
„Norint viską žinoti, reikia etatiniu būti ir nieko kito nedirbti. Mano taktika tokia – aš tikiu Savivaldybės darbuotojais, todėl dažnai posėdyje sėdžiu ir tyliu“, – aiškino V.Kensgaila.
Taip pat ne rinkėjų deleguota, o partijos kolegų į Tarybą užleista pensininkė „valstietė“ Marija Milda Bagdonienė įsitikinusi, jog solidus amžius politikui yra privalumas.
„Jei Tarybos narys sąžiningai dirba, seka miesto būklę, jis gali turėti ir 70 metų. Bet dabar Tarybos posėdžiuose pensininkai jau ne tokie drąsūs, kokie galėjo būti prieš dešimtmetį“, – mano M.M.Bagdonienė.
Į klausimą, ar pati ryžtųsi užleisti vietą Taryboje į ją panorusiems sugrįžti kolegoms, senjora sutrikusi pareiškė negalinti kalbėti.
Plačiau skaitykite gruodžio 20 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Panevėžio Tarybos vizitinė kortelė – senatvės pensijas gaunantys senjorai.
