Panevėžys, kaip ir visa Lietuva, atsidūrė šalčio gniaužtuose. Gyventojams tenka prisitaikyti prie gamtos išbandymų ir stengtis nepakliūti į pavojingus šalčio žabangus. Vieni nuo šalčio ginasi karštais gėrimais, šiltais drabužiais, o kiti, jeigu nėra svarbios priežasties, net nosies nekiša į lauką.
Trečiadienį termometrų stulpeliai Panevėžyje nukrito iki 26 laipsnių šalčio. U. Mikaliūno nuotr.
Bene skaudžiausiai šaltis kerta mažiausiai jam pasirengusiems, tiems, kurių, kaip sakoma, namai – po kepurėmis, benamiams. Nemažą būrį Panevėžio benamių nuo šalčio gelbsti Teatro gatvėje esantys nakvynės namai. Šaltu oru žmonės čia priimami visą parą, gauna vietą pernakvoti, o ir dieną neprašomi išeiti, gali išsivirti arbatos, laiką leisti šilumoje.
Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė sako, kad praėjusią naktį, spaudžiant stipriam šalčiui, nakvynę po stogu pasirinko dvidešimt benamių, būna naktų, kai jų ateina ir daugiau.
Nakvynės namai – bene vienintelė vieta, kur benamiai niekam neužkliūna, per šalčius neišvejami, niekas nemoralizuoja. Jokių reikalavimų nakvoti priimamiems žmonėms administracija nekelia – tik paprašo pasisakyti vardą, pavardę ir iš karto nurodo, kur žmogus gali miegoti, maudytis, išsivirti arbatos.
Dažnas palaikiu drabužėliu per šalčius vaikštantis benamis čia dar ir šiltų drabužių gauna. Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai patys rūpinasi, kad turėtų drabužių atsargų, prašo žmones, organizacijas jų dovanoti. Juk neretai prašyti nakvynės atėjęs benamis būna suskretęs, aptekęs gyviais. Nusimaudžiusiems varguoliams būtina pakeisti drabužius.
Vakar turguje buvo tuščias – dirbo vos keli kioskai.
„Ypač stokojame šiltos avalynės, striukių, kepurių, kitų šiltų drabužių, džiaugiamės kiekvienu žmonių dovanotu jiems jau nereikalingu daiktu“, – sako A. Skudienė.
Nepajunta pavojaus
Šaltis nemalonių pokštų gali iškrėsti ne tik asocialiems asmenims. Neatsargiuosius jis taip pat skaudžiai baudžia.
„Nepaisydami pirmųjų šalčio perspėjimų, neįvertinę savo galimybių žmonės gali labai nukentėti“, – sako Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-Skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.
Spustelėjus šaltukui į ligoninės Priėmimo skyrių kasdien patenka po du tris apšalusius ir medikų pagalbos reikalingus žmonės. Gydytoja mano, kad po kelių dienų nukentėjusiųjų gali padaugėti, nes kartais tik vėliau paaiškėja, kad šaltyje neatsakingai praleistas laikas sukėlė komplikacijų.
Pastarosiomis dienomis, pasak skyriaus vedėjos, į Priėmimo-Skubios pagalbos skyrių patenka gerokai daugiau sergančių širdies ligomis žmonių. Širdies ir kraujagyslių ligos greičiausiai paūmėjo, ne dėl šalto oro, o dėl staigios orų permainos. Dar neseniai oro temperatūra buvo gana aukšta, o staiga atšalo.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Rūta Ramoškienė sako, kad pastarosiomis dienomis pagalbos kvietimų gana daug. Neretai ir dėl šalčio – daugiausia žmonės apšąla galūnes, ypač
dėl netinkamos avalynės.
„Žmogus per šalčius dirba, pavyzdžiui, miške. Iš pradžių jam būna šalta kojoms, o paskui jis šalčio jau nebejaučia, mano, kad sušilo. Ir tik grįžęs namo po kurio laiko pamato, kad pirštai paraudę, pažeisti, prasidėjo komplikacijos“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Pasnigus ir pašalus padaugėjo iškvietimų dėl traumų – žmonės griūva, patiria lūžių, sumušimų.
Sausį turgavietės ištuštėja
Dirbant kai kuriuos darbus nori nenori lauke tenka praleisti daug laiko. „Sekundė“ domėjosi, kaip šaltas sausio dienas pasitiko turgaviečių prekiautojai, kokiomis priemonėmis jie, valandas stovėdami šaltyje, ginasi nuo šalčio.
Tiesa, daugumos lauke nuo stalų prekiaujančiųjų dabar nematyti – stalai tušti. Vakar turgavietėje „Tau, žemdirby“ dirbo tik kioskuose prekiaujantys žmonės.
„Didžiausia prekyba vyko gruodį, prieš šventes, o šiandien turgus tuščias“, – trečiadienį sakė turgaus direktorė Sigita Šukienė.
Šaltis kerta ir keturkojams augintiniams. U. Mikaliūno nuotr.
Spaudžiant tokiam šalčiui daržovėms, vaisiams lauke ne vieta, tad ir laukia prekiautojai atšilimo, kai vėl galės stoti į savo darbo vietas.
Centriniame miesto turguje vakar taip pat buvo matyti vos vienas kitas prekiautojas. Tačiau, pasak turgaus direktorės Astos Pačekajūtės, ar karštomis, ar šaltomis dienomis – turgus vis tiek dirba.
„Kaip sako darbuotojai, jiems gali būti tikt netinkamas drabužis, o ne blogas oras. Dirbant lauke svarbiausia tinkamai apsirengti ir apsiauti. Ir ne svarbiausia prisirengti labai daug, svarbu, kad drabužiai būtų natūralios vilnos, kitų tinkamų medžiagų. Žmonės nuolat šildosi karšta arbata, kava su pienu“, – „Sekundei“ tvirtino direktorė.
Šaltomis dienomis turgaus šurmulys aprimsta – žmonės čia ateina tik turėdami konkretų tikslą, žinodami, ko jiems reikia. Nusiperka ir atgal – pasižvalgyti ateinama labai retai. Direktorė atkreipia dėmesį, kad sausio mėnesį, ypač pirmoje pusėje, prekyba apmiršta, tad darbuotojai ima poilsio dienas, atostogauja.
Modernizacijos nauda
Bendrovės Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys sako, jog šaltuoju metų laiku darbas vyksta gana ramiai. Tiesa, pastarosiomis dienomis avarinės tarnybos iškvietimų padaugėjo maždaug 30 procentų.
Bet ne dėl to, kad būtų padaugėję avarijų. Specialistai kviečiami perreguliuoti šilumos punktų įrangą. Be to, kasdien prakiūra po kelis radiatorius, tenka vykti jų suvirinti. Meistrams teko namuose be patogumų atšildyti užšalusius šalto vandens vamzdžius.
„Bet nė lyginti negalima su tais laikais, kai daugiabučių šilumos punktai nebuvo modernizuoti ir tekdavo per šalčius labai dažnai vykti į iškvietimus, net organizuoti budėjimus. Dabar gyventojai skina savo investicijų vaisius – modernizavus šilumos punktus pavyko išvengti daugybės avarijų“, – sako direktorius.
Didelių bėdų nepatyrė ir „Panevėžio būsto“ administruojamų namų gyventojai. Kaip teigia bendrovės direktorė Virginija Čiurlienė, daug rūpesčių būta prieš keletą metų, kai žmonės kelis kartus per šalčius buvo palikę atvirus rūsių langus ir buvo užšalę vamzdynai.
Padidėjo oro tarša
Sausio pradžia atnešė dar vieną nemalonią permainą. Įsivyravus sausiems, šaltiems ir be vėjo orams, Panevėžyje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija ore. Tokia pat situacija yra ir kituose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Jonavoje.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sausio 5 dieną Panevėžyje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija siekė 63 μg/kub. m. Norma yra 50 μg/kub. m. Sausio 6 dieną didžiausia tarša – per 200 μg/kub. m – užfiksuota 10–12 val. Vėliau ji sumažėjo, tačiau norma viršijama iki šiol.
Specialistai mano, kad užterštumo lygis daugiausia padidėjo dėl energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, transporto taršos.
Individualių namų gyventojų prašoma nedeginti krosnyse įvairių atliekų, kasmet pasitikrinti krosnis, židinius, dūmtraukius.
Šiandienai hidrometeorologai prognozuoja silpną vėją, jis ir toliau neleis sklaidytis teršalams.
Padidėjus oro taršai gydytojai rekomenduoja vengti lauke užsiimti aktyvia fizine veikla ir būti ilgą laiką; vengti pasivaikščiojimų arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
Praėjusiais metais buvo dešimt dienų, kai buvo viršijamos oro taršos normos.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Ūmių sveikatos sutrikimų atveju yra dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, tampa sunku kvėpuoti. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis žmonėms pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Ligų pavojus
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad kvėpavimo takų infekcijos neįprastai atšalus ir išsausėjus orams tampa kur kas agresyvesnės.
Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad praėjus trims savaitėms po labai šaltų ir sausų orų padaugėjo mirčių nuo plaučių uždegimo ir gripo atvejų. Šaltis pasirodė esąs kiek stipresnis veiksnys nei drėgmė.
Be to, mokslininkai nustatė, kad patalpų šildymas be drėkinimo gali pailginti kvėpavimo takų virusų gyvavimo laiką ir susilpninti nosies gynybos mechanizmus. Toks patalpų šildymas naudojamas dažniausiai esant neįprastai šaltiems žiemos orams, kai kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta.
Taip pat per šalčius žmonės dažniau būna patalpose, laikosi arčiau viens kito, o taip padidėja infekcijos perdavimo oru tikimybė.
Šalčiausia metų diena
Meteorologės Loretos Adomavičiūtės teigimu, trečiadienį – kol kas šalčiausią šių metų ir šios žiemos dieną, nuo 5 iki 8 valandos Panevėžio hidrometeorologijos tarnybos termometrai rodė 26 laipsnius šalčio.
Dar didesnio šalčio būta 2012 metų vasarį, tuomet fiksuotas 30,5 laipsnio šaltis.
Praėjusių metų sausį pati žemiausia temperatūra buvo 18,6, o užpernai – 19,8 laipsnio šalčio.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 5,3 laipsnio šalčio, o pavyzdžiui, 2010 metais ji buvo 11,1 laipsnio, 2013 metais – 7.
Koks bus šių metų sausis, pasak meteorologės, kalbėti dar ankstoka – apie kiekvieno mėnesio orus galima spręsti tik žinant vidutinę viso mėnesio temperatūrą. Tačiau atrodo, kad šių metų sausio temperatūra bus žemesnė už vidutinę.
Kol kas atšilimas nežadamas – naktimis numatoma apie 25, penktadienio vakare apie 23 laipsnius šalčio.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
