„Neteisėtai Baltarusijos sieną kirtę“ meškiukai pergudravo ir Baltarusijos, ir Lietuvos sieną saugančius pareigūnus. Pirmuosius nubaudė Aliaksandras Lukašenka, antrieji ir toliau tvirtina, kad nieko nebuvo.
Iš pradžių žinia apie liepos 4 d. iš Švedijos pakilusį, Lietuvą praskridusį ir į Baltarusijos oro erdvę neteisėtai patekusį lėktuvą, iš kurio išmėtyti beveik 900 pliušinių meškučių su raginimais atkreipti dėmesį į pilietinių, žmogaus bei spaudos laisvės padėtį šalyje, skambėjo kaip anekdotas.
Tačiau galiausiai Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka pripažino, kad toks įvykis iš tiesų buvo. Oficialusis Vilnius ir Stokholmas ir toliau nieko nekomentuoja, nors jau aišku, kad „meškučių akciją“ užsakė A. Lukašenkos režimą kritikuojanti organizacija „Charter97.org“, o surengė – viešųjų ryšių specialistai iš Švedijos agentūros „Studio Total“.
Ši akcija dviem Baltarusijos jėgos struktūrų vadovams jau kainavo postus, keliems pareikšti papeikimai. Dar prieš A. Lukašenkai viešai pripažinus apie „meškiukų įsiveržimą“ už grotų atsidūrė vienos interneto svetainės, publikavusios meškučių nuotraukas, redaktorius, ir nepilnametė, kuri tariamai jas padarė.
Originali akcija sukėlė ir tarptautinę įtampą. Baltarusija paragino išvykti iš šalies nuo 2005 m. čia rezidavusį ambasadorių Stefaną Erikssoną – nuspręsta jam nepratęsti akreditacijos. Nors diplomato atšaukimo Baltarusija iš pradžių nesiejo su meškiukų istorija, netrukus režimui palankioje žiniasklaidoje pasirodė buvusį ambasadorių kompromituojančių pranešimų – apie jo neva įtartinus ryšius su režimo oponentais, įsitraukimą į ne vieną prieš A. Lukašenką nukreiptą projektą. Švedijos ambasadorius išties palaikė glaudžius ryšius su A. Lukašenkos priešininkais ir šiuos ambasadoriaus veiksmus oficialusis Minskas grindė tokia pozicija: „Jo veikla buvo paremta ne noru stiprinti Baltarusijos ir Švedijos santykius, o juos ardyti.“
Švedija į A. Lukašenkos veiksmus atsakė paprašydama iš šalies išvykti Baltarusijos ambasadorių. Išvyko ne tik jis – režimas atšaukė visus diplomatijos atstovus, aip pat paprašė pasielgti ir Švedijos. Tiesa, Švedijoje oficialūs tyrimai dėl meškiukų nebuvo pradėti. Švedijos ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius Augustas Borgas teigia, kad atsakingos institucijos neturi pagrindo pradėti tyrimų – oficialių prašymų iš Baltarusijos negauta, o pažeidimas galimai įvykdytas kitoje šalyje.
A. Borgas atkreipia dėmesį, kad vienintelis informacijos šaltinis – privačios viešųjų ryšių kompanijos pranešimai bei vaizdinė medžiaga. O to nepakanka tyrimui pradėti.
Tyla Vilniuje
Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) jokių vidinių tyrimų dėl meškiukų incidento taip pat neatliko. Baltarusijos generalinė prokuratūra rugpjūčio 8 d. pranešė išsiuntusi Lietuvai prašymą prisidėti tiriant incidentą, tačiau nei viena šalies institucija dar nėra jo gavusi. Teigiama, kad Baltarusija kreipėsi ir į Švediją.
„Meškučių desantas“ idėjos autorių įamžintas keliuose vaizdo siužetuose, kuriuose galima atpažinti Minską ir jo apylinkes. Internete galima rasti ir skrydžio autorių paviešintų detalių apie surengtą akciją, tarp kurių – įrašas apie trumpą stabtelėjimą Lietuvoje pasipildyti degalų jau grįžtant iš Baltarusijos, paskelbtas ir detalus skrydžio planas.
Savo tapatybės neslepia ir skrydžio organizatoriai – Tomas Mazettis ir Hannahas Frey’us noriai bendrauja su žiniasklaida. Tuo tarpu KAM nurodo, kad liepos 4 d. lėktuvas palei sieną su Baltarusija skrido, tačiau užkliuvo tik dėl to, kad skrydis nebuvo suderintas, nepateiktas skrydžio planas, o karinės oro pajėgos nefiksavo Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimo.
Už neteisėtą sienos kirtimą Lietuvoje gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau, kaip teigia gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, Lietuva nesiėmė jokių teisinių priemonių, nes nenorėjo diskredituoti kovotojų už žmogaus teises.
„Bausdama pažeidėjus Lietuva lyg kovotų prieš A. Lukašenkos režimo priešininkus, tad kyla klausimas – kada parama Baltarusijos opozicijai yra galima, kada ne. Gal šis aspektas ir trukdo priimti aiškius sprendimus, paskelbti juos viešai. Bet vis dėlto ši dilema turi būti išspręsta – Lietuva turi parodyti, kad yra teisinė valstybė“, – teigia A. Matonis.
Gali būti, kad Lietuvos pareigūnus varžo ir metų senumo skandalas, kai Lietuva atskleidė Baltarusijai informaciją apie kovotojo už žmogaus teises Alesiaus Beliackio finansines operacijas mūsų šalies bankuose. Gauta informacija tapo pagrindu Baltarusijai pateikti kaltinimus A. Beliackiui. Tad šį kartą Lietuva bando tyliai užglaistyti skandalą – norima įtikti ir opozicijai, ir neužrūstinti Baltarusijos vadovo.
Negali pasirodyti silpna
Savo skrydžio istoriją internete komentavę idėjos autoriai nusistebėjo, kad A. Lukašenkos režimas pražiopsojo, kaip akcijos organizatoriai sėkmingai ir niekieno nepastebėti grįžo į Švediją.
Gynybos politikos žinovo A. Matonio manymu, pirmiausia neteisėtas skrydis „atskleidžia ne tik oro erdvės ar valstybės sienos kontrolės spragas, tačiau parodo ir režimo saugumo trūkumus.“
Baltarusija, siekdama paneigti susidariusią nuomonę apie ne itin akylai saugomą šalies oro erdvę, suskubo demonstruoti savo galią bent jau per televiziją – parodytas reportažas apie „Mi-8“ sraigtasparnius, kurie nelegalius įsibrovėlius pasitiktų kulkomis.
Išryškėję Baltarusijos saugumo trūkumai, Minsko nepriklausomo politologo Valerijaus Karbalevičiaus teigimu, greičiausiai labiausiai supykdė Maskvą – Rusijos globojama Baltarusija negali prieš Vakarus pasirodyti silpna.
