Idėja užstrigo
Daugeliui panevėžiečių suirutė miesto Taryboje, kai vietos
politikai keletą mėnesių negalėjo išsirinkti vadovo ir priimti būtinų sprendimų,
turėjo smarkiai įgristi.
Ar situaciją galėtų pakeisti tiesioginiai mero rinkimai? Galbūt
jie padarytų veiksmingesnį savivaldybių darbą, pagerintų pašlijusį vietinės
valdžios įvaizdį?
Lietuvoje apie tiesioginius mero rinkimus diskutuojama jau gerą
dešimtmetį, tačiau šalies politikai iki šiol nė žingsnio nepasistūmėjo į priekį.
Visi samprotavimai pasibaigdavo tuoj po rinkimų.
Diskusijos vėl atgijo, kai prezidente tapo Dalia Grybauskaitė,
deklaravusi, kad tiesioginiai mero rinkimai yra jos prioritetas. Svarstymus dėl
tiesioginių merų rinkimų įteisinimo neseniai pradėjo ir Seimo valdantieji.
Politikai jau sutaria, kad 2011 metais gyventojams turėtų būti
suteikta teisė patiems išsirinkti miestų vadovus.
tačiau kol kas nenuspręsta, kokiai valdžiai – atstovaujamajai
ar vykdomajai turėtų atstovauti merai.
Tapę atstovaujančiosios valdžios atstovais merai vadovautų
savivaldybių taryboms, o būdami vykdomosios valdžios atstovais pakeistų
dabartinius administracijų vadovus.
Seimas kartą jau yra balsavęs už Konstitucijos pataisas,
numatančias tiesioginius merų rinkimus, tačiau jos įsigalioja tik tada, kai už
jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
Su „Sekundės“ žurnalistais bendravę Panevėžio politikai, ragavę
mero duonos, dėl tiesioginių rinkimų nesutaria.
Vieni teigė palaikantys tiesioginius mero rinkimus ir mano, kad
savivaldybių vadovai turėtų perimti dalį tarybos ir administracijos funkcijų,
kiti tikino, kad tokiems rinkimams lietuviai dar nesubrendo.
Norėtų daugiau galios
„Merui būtų geriau, jei jam atiduotų dalį tarybos ir
administracijos funkcijų. Tačiau tokiems rinkimams labiausiai priešinasi
socialdemokratai ir konservatoriai. Tai vyksta daug metų. Šios partijos turi
stabilų elektoratą ir žino, kad per rinkimus atsirieks didžiausią pyrago dalį. O
tuomet jų vadovai žiūri, kaip vadovauti iš Vilniaus. Liberalios partijos yra už
tiesioginius rinkimus“, – savo nuomonę dėstė laikinai Panevėžio mero pareigas
ėjęs liberalcentristas Ramūnas Vyžintas
Pasak jo, rinkėjams tiesioginiai mero rinkimai taip pat būtų
priimtini, nes vadovais būtų išrinkti jiems žinomi žmonės, o ne pagal partijų
sąrašus. „Žmonės balsuoja už sąrašą, kuriame yra 31 tarybos narys, bet kai jame
įrašyti politikai nepatenka į valdančiąją daugumą, tada rinkėjai nebežino, už ką
atidavė balsus. Užsienyje žmonės patenkinti tiesioginiais rinkimais, nes jie
žino, už ką balsavo“, – mano R.Vyžintas.
Tačiau politikas įžvelgia ne tik pliusų, bet ir minusų. Vienas
jų – atidavus valdžios svertus vienam žmogui, gali iškilti grėsmė, kad meras
valdžia imtų piktnaudžiauti.
„Reikia įdėti saugiklį, kad neatsirastų caras, bet nebūtų
galima ir lengvai atstatydinti. Viskas turėtų būti subalansuota protingai.
Turėtų egzistuoti atšaukimo mechanizmas, pavyzdžiui, jeigu žmogus labai greitai
praturtėja, bet ne tuo atveju, kai jis kam nors nepatiko“, – kalbėjo R.Vyžintas.
Politikas mano, kad susikompromitavusį merą galėtų atstatydinti
didesnė dalis tarybos.
Rinkimams nesubrendo?
Buvęs Panevėžio vadovas socialdemokratas Povilas Vadopolas
mano, kad tiesioginiams mero rinkimams lietuviai dar nesubrendo, nors pritaria,
kad ateityje jie galėtų vykti.
„Diskutuojama jau ilgokai, tačiau priimtų įstatymų nėra ir
vargu ar jie bus. Iki rinkimų liko vieneri metai, ir turėjo būti jau viskas
padaryta. Reikia keisti nemažai įstatymų, o niekas tų darbų neatlieka, Seimas
tyli. Visuomenė ir politikai tokiems rinkimams nesubrendo. Nėra tokio visuomenės
mentaliteto, kad galima būtų organizuoti tokius rinkimus. Be to, neturime
padorių būsimų merų, kurie sąžiningai eitų, kovotų ir laimėtų“, – samprotavo
P.Vadopolas.
Politikas turi savo viziją, kaip galėtų vykti tiesioginiai mero
rinkimai. Pasak P.Vadopolo, turėtų būti pereinamasis laikotarpis.
„Meras turėtų būti iš tos politinės partijos rinkimų sąrašo,
kuri laimėjo daugiausia mandatų per savivaldybės tarybų rinkimus. Politinės
partijos lyderis, gavęs didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, turėtų teisę formuoti
valdančiąją daugumą taryboje“, – apie savo viziją pasakojo P.Vadopolas.
Politikas siūlo rimtai apgalvoti, kokios funkcijos bus
suteiktos merui, ar jis atstovaus atstovaujamajai valdžiai, ar bus vykdomosios
valdžios atstovas. Buvusio Panevėžio mero teiginiu, dabar kaltė dėl neatliktų
darbų verčiama merui, nors iš tikrųjų ką nors pakeisti yra ne jo valia.
„Dabar meras atsako už lietų, pūgą ar kitas blogybes, bet jis
neturi svertų, kad pagerintų situaciją, nes administracijai vadovauja
direktorius ir visi pinigai yra jo rankose. Meras ne visada turi įtakos priimant
sprendimus taryboje net ir miesto biudžeto klausimu. Manyčiau, jeigu esu meras,
tai mano rankose turi būti finansiniai svertai“, – teigė P.Vadopolas.
Politiko manymu, visuomenė dar nepribrendo tiesioginiams mero
rinkimams, nes išlieka pavojus, kad išrinktasis tarnaus ne žmonėms, o į politiką
per viešuosius ryšius investavusiam stambiajam kapitalui.
P.Vadopolas tikino nežinantis, ar dalyvautų tiesioginiuose mero
rinkimuose, jei tokie būtų įtvirtinti įstatymais ir vyktų 2011-aisiais.
Skirtingos nuomonės
Dėl tiesioginių mero rinkimų kol kas nesutaria ir Seimo
valdantieji. Tai pačiai Tėvynės sąjungai priklausantys panevėžietis Petras
Luomanas ir buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Dagys turi
skirtingas nuomones.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 12 d.
“Sekundėje”
Mantas TOMKŪNAS
Nuotr. P.Luko Nesutaria. Kai kurie politikai
teigia, kad tiesioginiams mero rinkimams panevėžiečiai dar nesubrendo, kiti
tokiems rinkimams pritaria ir mano, kad mero valdžia turi būti išplėsta.
