Lietuvos kariuomenėje bręsta permainos. Seimas pavasario sesijoje turėtų apsispręsti, ar kariuomenei dar reikalingi šauktiniai į privalomąją karinę tarnybą, ar šalį ginti turėtų tik profesionalūs kariai. Nors politinio sprendimo dar laukiama, tačiau sušvelninti reikalavimai profesionalams jau gerokai sutrumpino jaunuolių kelią į kariuomenę.
Šauktinių mažės
Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko Tomo Pilvinio nuomone, anksčiau ar vėliau Lietuvoje liks tik profesionali kariuomenė. Jis įsitikinęs, kad tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei mišri kariuomenė, sudaryta iš šauktinių ir profesionalių karių.
„Į kariuomenę atėjęs motyvuotas karys savo pareigą atliktų kur kas kokybiškiau nei pašauktasis privalomajai karinei tarnybai. Prie profesionalios kariuomenės praėjusiais metais perėjo Latvija ir, kiek žinau, nežada grįžti prie senosios tvarkos“, – teigė viršininkas.
Nors Seimo apsisprendimo dėl kariuomenės sudėties dar laukiama, tačiau jau šiais metais numatyta į privalomąją karo prievolės tarnybą pašaukti mažiau jaunuolių nei pernai. 2007-aisiais visoje Lietuvoje šauktinių buvo 2300, šiemet tarnauti tėvynei ketinama pakviesti 1500 jaunuolių.
Pasak T.Pilvinio, tikimasi, kad padaugės norinčiųjų tapti profesionaliais kariais.
Kartelė nuleidžiama
Patekti į profesionaliąją kariuomenę jaunuoliams nuo 18 iki 36 metų kelio nebeužkirs netgi tai, kad iki tol su karine struktūra jie net nebuvo susidūrę. Be to, profesionaliems kariams gerokai sušvelnintas ir išsilavinimo cenzas. Trokštantiesiems ne laikinai tarnauti, o įsitvirtinti kariuomenėje pakanka įgyti pagrindinį 10-ies klasių išsilavinimą.
Plačiau skaitykite vasario 15 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Pavasarinėje sesijoje Seimas ketina
spręsti, ar Lietuvai užtektų tik profesionalios kariuomenės.
