Šiuo metu pagrindinis „Centquatre“ traukos objektas – „In_Perceptions“ paroda.
Neįprasta Paryžiaus menininkų namų istorija dar ir šiandien lankytojams kelia susižavėjimą ir lengvą šiurpulį: devyniolikto amžiaus pastate bene šimtą metų veikė centrinis laidotuvių biuras, kuriame buvo gaminami bei laikomi visi Paryžiaus karstai, o jo rūsiuose buvo apgyvendinti juodi laidotuvių procesijų karietas tempę žirgai.
Šiandien „Centquatre“ („Šimtas Ketvirtasis“, pavadinimą gavęs dėl savo adreso 104 Rue d’Aubervilles) 39 tūkstančių kvadr. m. plotą siūlo menininkams iš viso pasaulio. Į projektą, kainavusį per šimtą milijonų eurų, dedamos viltys prikelti merdintį Paryžiaus modernųjį meną. Čia laukiami kūrėjai iš viso pasaulio, kurie ne tik gali kurti moderniose dirbtuvėse, bet ir yra apgyvendinami vienoje iš pastato miegamųjų dalių. Per metus „Centquatre“ priima daugiau kaip 200 menininkų, jame be europiečių jau gyveno kūrėjai iš Peru, Australijos, JAV, Namibijos, Brazilijos.
Naujajame meno centre – erdvė kūrybinei išraiškai.
Tokia kultūrų įvairovė sąlygoja tai, jog šalia įprastų meno formų – dailės, muzikos, šokio, filmo, literatūros – „Centquatre“ paryžiečiams ir miesto svečiams siūlo apsilankyti cirko, improvizacinio teatro ar konceptualaus šokio pasirodymuose. Tačiau iš lankytojų tikimasi ne tik pasyvaus stebėjimo. Pagrindinė „Centquatre“ iniciatyvos mintis – supažindinti žmones su menu iš arti, tad kiekvienas čia gyvenantis sutinka atverti savo dirbtuvės duris, o susidomėjusius taip pat supažindinti su kūrybos technika. Lankytojai čia raginami sudalyvauti šokio ar cirko repeticijose, įsitraukti į vaidinimus ar išbandyti muzikos instrumentus.
Nedrįstantys įsilieti į šias improvizacijas kviečiami į gurmaniško maisto gaminimo vakarėlius, dažnai įkvėptus vieno iš gyventojų gimtinės. Tokiuose renginiuose dažnai susirenka per kelis šimtus žmonių, sumaniusių išbandyti savo jėgas menininkų virtuvėje ar paragauti jų kūrybos vaisių.
„Centquatre“ taip pat nuolatos veikia įmantraus interjero restoranas „Les Grandes Tables“, įkurtas norint paskatinti lankytojus susipažinti su gyventojais neformalioje aplinkoje. Čia taip pat įsikūrusi „Hidden Cafe“ („Slapta kavinė“), kurios didžiulėje terasoje po gero meno dozės galima atsipalaiduoti žvelgiant į žavingą miesto panoramą. Na, o norintys paremti šią iniciatyvą laukiami keliose suvenyrų ir meno dirbinių parduotuvėlėse, šeštadieniais rengiamame ekologiškų produktų turguje ar jogos užsiėmimuose.
Šiuo metu „Centquatre“ eksponuojami ir didelio dėmesio žiniasklaidoje sulaukę parodos „In_Perceptions“ darbai, kurti argentiniečio Leandro Erlicho ir prancūzės Ann Veronica Janssens. Šie du menininkai savo darbais stengėsi apsukti galvą žaisdami iliuzijomis, šviesomis ir atspindžiais. Modernios instaliacijos skirtos sukelti abejonę realybės ir erdvės suvokimu. Štai garsusis „Pastatas“ („Batiment“) – puikus to pavyzdys. Veidrodžiai prikelia ant žemės esantį pastato fasadą, o lankytojai kviečiami pasivaikščioti juo, stebint savo atvaizdą vertikalioje erdvėje.
Iš 65 tūkstančių panaudotų kompaktinių diskų pernai sukurta instaliacija „Dykvietė“.
Be organizuojamų festivalių, pasirodymų ir ekspozicijų, susidomėję spalvinga pastato istorija gali sudalyvauti ekskursijoje, kurios metu gidai papasakos apie rūsyje buvusią nacių laikų lavoninę ar įkapių dirbtuves. Kartą per mėnesį turus siūlo ir čia apsistoję menininkai Bertrandas Bossardas ir Pierre’as Hiessleris, savo istorijomis siekiantys ne apibūdinti „Centquatre“, o leisti prisiliesti prie to, kuo pastatas gyvas šiandien.
