Viską lemia meilė
Netrukus knygynuose turėtų pasirodyti leidyklos „Magilė“ išleista šilališkės rašytojos Daivos Vaitkevičiūtės detektyvinė apysaka „Trise prieš mafiją“. Žinoma meilės romanų autorė, jau anksčiau parašiusi ir fantastinį kūrinį vaikams, šį kartą nusprendė atsigręžti į paauglius ir papasakoti istoriją iš tėvų paliktų vaikų gyvenimo. Autorė prisipažino, kad turėjo konkretų tikslą – ištirpdyti ledus Lietuvos motinų širdyse. Ji viliasi, kad kūrinys padės bent vienam globos namuose augančiam vaikui surasti tikrą šeimą, o tie paaugliai, kurie perskaitys knygą, taps bent truputį jautresni, geresni savo bendraamžiams.
Temą apie tėvų paliktus vaikus D.Vaitkevičiūtė tvirtina brandinusi ilgai. Supratusi, kad daugiau nebegali tylėti, nusprendė išsilieti.
jau seniai bendraujanti su keliomis paauglėmis iš vaikų globos namų ir netrukus ketinanti į savo dviejų asmenų šeimą paimti brolį arba sesę šešiolikmečiam sūnui Edvinui. „Imsiu tą globotinį, kuris pats manęs norės. Juk negalima vaiko rinktis lyg prekės. Arba pasiimti, palaikyti ir nepatikus grąžinti kaip broką. Viena mano pažįstamų mergaičių panašiai jau yra nukentėjusi. Šeimos, pasiryždamos auginti svetimą vaiką, turėtų suprasti, kad jį priima visam gyvenimui: arba priima tokį, koks yra, arba iš viso neima. Netikiu, kad biologinės šeimos genai būtinai turi būti kliūtimi užaugti tėvų paliktam vaikui geram. Esu įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo meilės: jei mes sugebėtume svetimą vaiką lygiai taip pat, kaip savo, glausti prie širdies, tikiu, genai nepasirodytų“, – teigia apysakos autorė.
Lietuviai, anot D.Vaitkevičiūtės, labiausiai unikalūs tuo, kad nesirūpina savo vaikais. Tokia situacija pašnekovei atrodo tragiška ir taisytina. Rašytoja įsitikinusi, kad mūsų tautai dabar būtina reklamuoti ne alų, bet gražią šeimą, nes pastarosios jau visiškai baigia išnykti. Šilališkę jaudina tas faktas, kad bendras vaikų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, o globos namai darosi vis populiaresni, juose trūksta vietų. Šiuo metu, pasak ponios Daivos, šalyje yra daugiau kaip 100 tokių įstaigų ir jose gyvena apie 14 tūkstančių vaikų. Žinant, kad Lietuva turi 50 tūkstančių bevaikių šeimų, jei bent kas trečia iš jų paimtų po vieną vaikų namų globotinį, gal tokios įstaigos, kaip svarsto pašnekovė, pas mus išnyktų.
Įdėjo dalelę savęs
D.Vaitkevičiūtė prisimena, kad rašyti apysaką „Trise prieš mafiją“ pradėjo po vienos konkrečios situacijos. Kai pernai vaikščiojo su globotinėmis po Klaipėdą, valgė ledus, žiūrėjo kino filmą, teko eiti pro grožio saloną. Stabtelėjusi ties juo ir pažvelgusi pro langą į ten besigražinusias paneles, viena iš mergaičių piktai pasakė: „Atsirado gražuolės!“ Tame viename sakinyje buvo galima pajusti pavydą, apmaudą ir priekaištą, kodėl ne visiems skirta naudotis tokiais malonumais. Būtent tada autorė sako supratusi, kad atėjo laikas ir jai kalbėti apie tai savo knygoje.
Rašytoja neslepia, kad jos apysakos herojai turi prototipus realiame gyvenime. Ponia Daiva teigia galinti garantuoti, kad ta maža mergaitė, kurią knygoje pavadino Akvile, ir dabar kasdien stovi prie globos namų durų – laukia mamos. Apskritai knyga skirta ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Ji pasakoja apie negailestingą suaugusiųjų pasaulį, kuriame vaikai gyvena be meilės, tačiau nepasiduoda. Į šį, jau devintąjį savo kūrinį, D.Vaitkevičiūtė sako įdėjusi ir nuosavus vaikystės prisiminimus.
Plačiau skaitykite birželio 2 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Meilės romanų ir knygų vaikams autorė tvirtina esanti konservatyvi darboholikė ir kol kas neturinti laiko meilei.
