Lietuviai renkasi dyzelinius automobilius. Tai – praktiškas, bet ne amžinas pasirinkimas.
Pastabesni eismo dalyviai patvirtintų, kad dyzelinių automobilių skaičius šalies keliuose per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo. Vis daugiau prie degalų kolonėlių su D ženklu stojančių automobilių, garsiau burzgiantys varikliai ar dažniau iš duslintuvų pasipilančios juodų suodžių papliūpos – tai ženklai, rodantys, kad lietuvių aistra transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais stiprėja.
Tai patvirtina ir oficialūs skaičiai. Kai Lietuvos statistikos departamentas 2004 m. pradėjo skaičiuoti pirmą kartą šalyje registruojamų transporto priemonių skaičių pagal variklio rūšį, vienam registruojamam lengvajam automobiliui su dyzeliniu varikliu tekdavo 3 ar 4 automobiliai su benzininiais varikliais. Per ekonomikos sunkmetį, 2008–2009 m., jų santykis išsilygino, o per pastaruosius keletą metų apsivertė, todėl šiandien vienam registruojamam benzininiam automobiliui tenka bent trys dyzeliniai. Šiuo metu transporto priemonės su dyzeliniais varikliais sudaro praktiškai pusę (48 proc.) šalies automobilių parko.
Išaugusį prieraišumą dyzeliniams automobiliams parodo ir degalų vartojimo tendencijos šalyje. Šių metų pavasarį benzino kainai priartėjus prie 5 litų už litrą ribos, jo suvartojimas ėmė mažėti, pabrangusių dujų lietuviai į savo automobilius taip pat ėmė piltis mažiau. Tačiau, nepaisant proporcingai dujoms ir benzinui išaugusios kainos, dyzelino suvartojimas didėjo.
Dyzelinių automobilių įsigalėjimo priežastys kelios. Pirmiausia, tokie automobiliai yra tiesiog praktiškesni – jų vidutinės degalų sąnaudos mažesnės, o dyzelino litras kainuoja keliasdešimt centų pigiau už benzino litrą. SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, degalų suvartojimo statistika rodo, kad lietuviai racionalizuoja degalų rūšių pasirinkimą remdamiesi ekonominiais motyvais. Tokia išvada grindžiama ir tuo, kad Lietuvoje dujų – pigiausių degalų – vartojimo proporcija viršija ES vidurkį daugiau nei 7 kartus.
Antra, per pastaruosius kelerius metus išaugusi dyzelinių automobilių pasiūla antrinėje rinkoje – prieš septynerius metus Vakarų valstybėse prasidėjusi automobilių parko „dyzelizacijos“ banga galop atsirito ir iki Lietuvos padėvėtų automobilių pavidalu. O didesnė tokių automobilių pasiūla lemia mažesnes jų kainas. Tad kai tarp to paties modelio automobilių su benzininiu ir dyzeliniu varikliu kainų skirtumo nėra, piniginė liepia rinktis paskesnį variantą.
Atsiperka ne visada
Bet mažesnės degalų sąnaudos ir pigesni degalai dar nebūtinai yra pats racionaliausias pasirinkimas. Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys pastebi, kad naujo ir dėvėto dyzelinio automobilio įsigijimo priežastys yra skirtingos. Nauji dyzeliniai automobiliai yra brangesni, nes jų varikliai turi sudėtingesnes purkštukų sistemas, juose naudojami veiksmingesni išmetamųjų dujų filtrai. Tad, kad tokio automobilio įsigijimas atsipirktų, reikia arba gerokai pigesnių degalų, arba nuvažiuoti didesnius atstumus, arba ir vieno, ir kito.
Jeigu esate naršę po naudotų automobilių skelbimų portalus ir domėjęsi kelerių metų senumo dyzeliniais automobiliais, tai greičiausiai pastebėjote, kad rasti palyginti naują tokio transporto priemonę, kurios rida būtų mažesnė nei 150 tūkst. kilometrų, yra labai sudėtinga. Padalijus tokių automobilių ridą iš jų amžiaus dažnai paaiškėja, kad jie per metus nuriedėdavo apie 40–50 tūkst. kilometrų. Nieko nuostabaus – vokiečiai ar prancūzai taip pat moka skaičiuoti ir siekia būti ne ką mažiau praktiški negu lietuviai.
Šalies autoverslininkai skaičiuoja, kad naujas automobilis su dyzeliniu varikliu atsiperka tuo atveju, jei per metus juo nuvažiuojamas atstumas siekia apie 25–30 tūkst. kilometrų. Šis atstumas yra dvigubai didesnis už tą, kurį per metus vidutiniškai savo automobiliu įveikia vienas lietuvis. Todėl naujas dyzelinis automobilis yra praktiškas pasirinkimas ne visiems.
Tačiau, kaip jau buvo minėta, perkant nenaują dyzelinį automobilį kainos premijos mokėti nebereikia, jį galima įsigyti už tokią pačią sumą kaip ir benzininį automobilį. Tokiu atveju jau nėra labai svarbu, koks atstumas įveikiamas per metus, nes tokio automobilio eksploatacija iš karto yra pigesnė. Vis dėlto per ilgesnį laiką ši taisyklė nebūtinai pasitvirtins.
Griežtesni reikalavimai
Jeigu įsigyjant dėvėtą dyzelinį automobilį kainos premijos už jį mokėti ir nereikia, tai jo variklio techninė priežiūra netampa pigesnė, o bet kuris serviso mechanikas gali patvirtinti, kad tinkama dyzelinio variklio priežiūra yra brangesnė už benzininio.
Kadangi šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra gana jautrūs degalų kokybei, jų „Common rail“ sistemos purkštukus gali sugadinti ir nedidelis į sistemą patekusių prastų degalų kiekis. Nutikus tokiai nelaimei, dyzelinio variklio remontas gali atsieiti tūkstančius ir kai kuriais atvejais sudaryti trečdalį ar net pusę viso pagyvenusio automobilio kainos.
Be to, laikai, kai dyzelinius variklius buvo galima vadinti neužmušamais, seniai praėjo. Tokiais jie buvo vadinti tada, kai 2 litrų darbinio tūrio dyzelinis motoras pasiekdavo vos 70 arklio galių ir be rimtesnės priežiūros galėdavo įveikti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Šiandien tokio darbinio tūrio dyzeliniai varikliai turi turbinas ir vairuotojams leidžia po koja turėti dvigubai daugiau galios ir didesnį sukimo momentą, tačiau dėl to gerokai išauga mechaninės apkrovos, kurios trumpina tam tikrų komponentų naudojimo laiką ir padidina gedimo tikimybę. Šiuo atžvilgiu benzininiai varikliai gali įrodyti esantys patikimesni.
Aišku, apie tai, su kokiomis problemomis susiduria ir kiek kainuoja jas išspręsti, geriausiai galėtų papasakoti patys automobilių savininkai. Tačiau ne taip jau retai matomi juodą dūmų uždangą prie kiekvienos sankryžos išspjaunantys automobiliai rodo, kad jų savininkai šiomis problemomis per daug nesirūpina.
Iki šių metų pavasario dėl to sukti galvos per daug ir nereikėjo. Bet nuo kovo pradžios dyzelinių variklių dūmingumas per techninę apžiūrą pradėtas tikrinti taikant griežtesnę procedūrą, suderintą su ES teisės reikalavimais.
Kovo–balandžio mėnesiais naujo dūmingumo testo per patikrą nesugebėjo įveikti kiek daugiau negu 5 proc. visų tikrintų automobilių. Ši dalis nėra įspūdingai didelė, kita vertus, griečiausi dūmingumo reikalavimai taikomi nuo 2008 m. pirmą kartą įregistruotoms transporto priemonėms, o tokių šalies keliuose mažuma. Dėl šios priežasties ir dėl prievolės techninę apžiūrą atlikti kas dvejus metus turės praeiti dar ne vieni metai, kol sugriežtinti reikalavimai iš tiesų palies didesnę dalį šalies automobilių parko.
Ateities alternatyvos
Dabar lietuvių itin pamėgti dyzeliniai automobiliai ateityje gali prarasti savo patrauklumą ne tik dėl griežtesnių techninės apžiūros reikalavimų, bet ir naujų benzininių alternatyvų. Per pastarąjį dešimtmetį variklių varžybose į priekį buvo įsiveržę dyzeliniai agregatai, o dabar prarastų pozicijų atsikovoti grįžta naujos koncepcijos benzininiai varikliai, nenusileidžiantys nei pagal degalų sąnaudas, nei pagal dinamines ypatybes.
Nuo tradicinių 4 cilindrų variklių gamintojai pereina prie 3 ar 2 cilindrų variklių su pastebimai mažesniu darbiniu tūriu, o pasitelkus vieną ar kelias turbinas jie savo galia nenusileidžia didesniems agregatams. Pavyzdžiui, „Ford“ sukurtas 3 cilindrų 1 litro darbinio tūrio „EcoBoost“ variklis pasiekia 120 AG, o 2 cilindrų 0,9 litro darbinio tūrio „Fiat TwinAir“ variklis turi 85 AG. Gamintojų teigimu, abu šie varikliai naudoja trečdaliu mažiau degalų negu didesni jų atitikmenys. Tad jeigu naujos benzininių variklių technologijos paskatins vakariečius keisti savo prioritetus, šie pokyčiai anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvą. Tad meilė iš išskaičiavimo – ne amžina.
