Lapkričio 3-ąją medžiotojai švenčia šv. Hubertą – savo globėjo dieną. Šįmet jos minėjimas nukeltas į sekmadienį. Ne vienerius metus šventę Miežiškiuose šiandien medžiotojai skubėjo į Naujamiestį.
Šios parapijos klebonas Raimondas Kazlauskas taip pat užkietėjas medžiotojas. Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčioje išklausę šv. Mišių, medžiotojai rinkosi prie vaišių stalo aptarti metų rezultatų. Linkėta taiklių šūvių, geros nuotaikos. Tylos minute pagerbti medžiotojai, išėjusieji Anapilin . Šiuo metu Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso apie 1 000 narių, iš kurių apie 30 yra moterys.
Šios draugijos vadovas Petras Narbutas sako, kad šventinis renginys neorganizuotas šeštadienį, nes tądien vyko ne viena medžioklė. Dabar medžioti galima jau praktiškai viską – stirnas, briedžius, lapes, bebrus ir kitus žvėris. Nuo lapkričio 3 dienos galima medžioti ir kiškius.
„Kai kurie būreliai jau darė kiškių medžiokles. Yra mėgėjų po laukus pavaikščioti“, – juokauja P. Narbutas.
Jau kurį laiką medžiotojams nemenkas iššūkis yra šernai. Dėl kiaulių maro juos leidžiama medžioti ištisus metus, yra specialios išmokos, tačiau daliai medžiotojų nekyla ranka šauti į perspektyvias pateles, o tuo labiau su mažyliais.
Medžiotojų klubo „Lėvuo“ narys ir buvęs ilgametis jo vadovas Zigmantas Babilas medžioja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Kaip prasidėjo jo, kaip medžiotojo kelias, vyras teigia jau nebepamenantis.
Z. Babilas pasakoja pagal galimybes medžiojantis kas savaitę, bet gamtoje būnantis dar dažniau. Tiesiog stebintis ją, žvėris.
„Mūsų plotuose yra daug stirnų. Tiesiog augini, matai kokie tie žvėrys būna, kaip auga“, – sako medžiotojas.
Pasak jo, tikram medžiotojui negali būti gaila nušauti žvėrį.
„Jo tikslas, kad būtų daug gražių, sveikų žvėrių. Kadangi turiu selekcininko kvalifikaciją atranka labai svarbu. Stirna – gražus žvėriukas, tačiau reikia suprasti ir kokią žalą daro. Paliegusius, nusenusius reikia atrinkti, kad augtų sveiki, perspektyvūs, gražūs“, – tikina Z. Babilas.
Jo teigimu, viso to tikslas yra išsaugoti sveikus žvėris. Tiesa, vyras pripažino, kad ne kiekvienas, turintis medžiotojo bilietą gali tokiu vadintis. Yra ir tokių, kuriems rūpi ne gamta, o noras turėti daugiau mėsos.
„Kas yra sėkminga medžioklė? Sėkminga medžioklė pirmiausia yra gera komanda, gera kompanija, antras dalykas – geras organizavimas ir tik trečioje eilėje yra geras laimikis. Jis nėra aktualu. Aišku, malonu sumedžioti taikliai, tiksliai. Jeigu sumedžioji netiksliai, gal sužeidi, neramu kelias dienas būna, kad sužalojai žvėriuką. Dauguma yra tokie medžiotojai“, – Z. Babilas sako, kad medžiotojai kaip žvejai, laimikiais nesigiria.
Faktai
Fransua Hubertas gimė apie 655 metus ir buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jis labai mėgo kraugeriškas medžiokles. Legenda byloja, kad vieną šv. K
alėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir išvydo elnią su dešimties atšakų ragais. Pasiruošęs sviesti ietį, pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas išvydo šviečiantį auksinį kryžių. Jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėliškai.
Šv. Hubertas laikomas medžioklės globėju, simbolizuojančiu ne tik šimtametes jos tradicijas, bet ir gamtą tausojančią medžioklę. Lietuvoje šv. Hubertas aktyviai minimas tik pastarąjį dešimtmetį.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra apie 31 tūkst. žmonių, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, tarp jų – apie 300 moterų.
Daiva SAVICKIENĖ
T. Šiaudinio nuotr.
