Lietuvoje startuojančią dešimtmetį kurtą E. sveikatos sistemą, kaip ir kiekvieną didesnę naujovę, medikai pasitinka su nerimu.
Medikams teks išmokti visą medicininę dokumentaciją pildyti virtualioje erdvėje ir naudotis informacinėmis technologijomis persiunčiant duomenis, konsultuojantis su kolegomis ir kt.
Naujovė kelia baimę
Šią savaitę Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vykusiame E. sveikatos sistemos pristatyme Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė prabilo, kad prasidėjęs medicinos paslaugų perkėlimas į informacinių technologijų pasaulį kėsinasi iš kabinetų išvaikyti garbaus amžiaus gydytojus.
Sistemos veikimo principus pristačiusio Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjo Normanto Dučinsko ji teiravosi, ar perkeliant visą medicininę dokumentaciją į elektroninę erdvę buvo įvertinta aplinkybė, kad Lietuvoje daug vyresnio amžiaus gydytojų ir jiems bus sunku taip artimai susidraugauti su kompiuteriu.
„Kai kurie pensinio amžiaus gydytojai sako, kad kai tik bus įvesta E. sveikatos sistema, jie išeis iš darbo“, – teigė V. Grigienė.
SAM atstovas nemato reikalo skambinti pavojaus varpais. Pasak N. Dučinsko, yra numatytas netrumpas pereinamasis laikotarpis – visu pajėgumu sistema pradės veikti tik 2018-aisiais.
Artimiausiu metu gydytojų laukia užduotis išmokti išrašyti elektroninius receptus, tokie bus privalomi nuo šių metų lapkričio 2-osios. Tačiau nuo tos dienos 176 gydymo įstaigos, tarp jų yra ir mūsų miesto, duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, privalės tvarkyti elektroniniu būdu ir juos teikti E. sveikatos portalui.
Iš ligos istorijų bus perkeliama ne visa, o tik svarbiausia informacija. E. sveikatos sistema iš esmės yra nauja era. Kadaise į naują veiklos erą su elektronine bankininkyste persikėlė bankai.
Tai, kas neseniai atrodė utopija, dabar yra realybė. Tačiau įvaldyti kiekvieną naujovę – didelis iššūkis. Būtent su tokiu dabar susidurs medikai.
Gali nutįsti eilės
Kaip jiems pavyks tą iššūkį įveikti, atsilieps ir pacientams. Iš pradžių prie gydytojų kabinetų durų gali susidaryti ilgesnės eilės, gali tekti ilgiau laukti medikų konsultacijos, nes kai kurios gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Panevėžio konsultacijų poliklinika, pereinamuoju laikotarpiu planuoja per valandą priimti mažiau pacientų nei dabar.
Beje, įvairių specialybių gydytojams didžiausią nerimą kelia, kad būdami neįgudę informacinių technologijų naudotojai jie nespės susidoroti su tenkančiu krūviu.
Panevėžio ligoninėje susirinkusiems gydytojams siaubą kėlė ministerijos atstovų samprotavimai, kad per vieną valandą gydytojui realu aptarnauti 6–7 pacientus.
„Kai įgysite pakankamai įgūdžių naudotis E. sistema, pamatysite, kad ji labai palengvins jūsų darbą“, – žadėjo N. Dučinskas.
Visa informacija – elektroninėje erdvėje
Į E. sveikatos informacinę sistemą bus perkelta paciento sveikatos istorija, diagnozės, tyrimai, rentgeno nuotraukos, siuntimai, receptai ir kita svarbi informacija. Prieigą prie sistemos turės ir gydytojai, ir pacientai, tačiau pastarieji galės matyti informaciją, bet negalės daryti jokių įrašų.
Panevėžio konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė sako, kad gydytojai jau ne pirmus metus tam tikrą dalį medicininės informacijos pildo kompiuteriais – ligoninė yra sukūrusi savo informacinę duomenų bazę.
Vedėja nemano, kad vyresnio amžiaus gydytojus startuojanti E. sveikatos sistema galėtų taip išgąsdinti, kad jie išeitų į pensiją.
„Galbūt kai kuriems medikams, kurie mąsto apie užtarnautą poilsį, tai ir padėtų apsispręsti“, – mano L. Sakalauskienė.
Panevėžio poliklinikoje iš 24 šeimos gydytojų maždaug pusė yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau įstaigos direktorė Irena Čeilitkienė nemano, kad vyresnio amžiaus gydytojai išeis iš darbo dėl to, jog viską reikės pildyti kompiuteriu.
„Mes jau kurį laiką kompiuteriu pildome nedarbingumo pažymėjimus, kai kurias pažymas. Tiesa, gydytojams padeda slaugytojos. Dabar pradedami organizuoti mokymai medikams, kaip dirbti su E. sistema. Kol kas nė vienas kolega nedejavo, kad nepajėgs išmokti“, – kalbėjo direktorė.
I. Čeilitkienės teigimu, nuo šių metų lapkričio atsirasiantys elektroniniai receptai gerokai palengvins gydytojų darbą, nors išrašant receptą teks iš karto aprašyti ligonio būklę ir paskyrimą. Dabar reikalingus įrašus ligos istorijoje gydytojai gali padaryti pasibaigus priėmimo valandoms.
„Kad aprašymai elektroninėje erdvėje neužimtų daug laiko, standartizuosime formas. Viskas išmokstama, jeigu yra noras“, – optimistiškai nusiteikusi I. Čeilitkienė.
Panevėžio poliklinika duomenis apie pacientų sveikatos būklę elektroninėje erdvėje pradės pildyti 2016 metais. Pasak direktorės, laiko pasirengti dar yra.
Kompiuterinių beraščių negalės būti
Panevėžio rajono poliklinikoje iš 27 šeimos gydytojų 10 yra pensinio amžiaus. Ne visi jie dirba kompiuteriu. Už tuos, kurie nemoka, tai daro slaugytojos. Pradėjus veikti E. sveikatos sistemai kompiuterinių beraščių baltais chalatais nebegalės būti.
Panevėžio rajono poliklinikos vadovė I. Janušonienė neatmeta, kad vienas kitas vyresnio amžiaus gydytojas nenorės mokytis ir gali apsispręsti išeiti užtarnauto poilsio.
Kiekviename kabinete turės stovėti po du kompiuterius – gydytojui ir slaugytojui.
Įstaigos direktorė Irena Janušonienė sakė priėmusi į darbą dar vieną kompiuterių specialistą, jis padės medikams pasirengti dirbti su E. sistema.
Poliklinikos vadovė neatmeta, kad vienas kitas vyresnio amžiaus gydytojas nenorės mokytis ir gali apsispręsti išeiti užtarnauto poilsio.
„Nuolat ieškome pamainos garbaus amžiaus sulaukusiems gydytojams. Šią vasarą laukiame ateinančios vienos jaunos, mokslus baigusios specialistės. Dar viena pas mus dirbsianti šeimos gydytoja turi dešimties metų darbo stažą. Per pastaruosius kelerius metus į polikliniką atėjo kelios jaunesnio amžiaus gydytojos“, – kalbėjo direktorė.
Neseniai iš darbo rajono poliklinikoje išėjo 78 metų sulaukusi rentgenologė. Įstaiga kol kas nesurado kito specialisto. Nuotraukas aprašo antraeiles pareigas einantis gydytojas.
Inga SMALSKIENĖ
