Panevėžio apskrityje nėra gydytojų, tuo pat metu sugebančių dirbti keliose darbovietėse. Jeigu tokių ir buvo, tai jie suskubo nutraukti antraeilių pareigų sutartis dar prieš prasidedant Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patikrinimui.
Didžiausios Panevėžio apskrities gydytojų nuodėmės, kad per parą dirbo daugiau nei 12 valandų ir savo darbdavių neinformavo apie darbus kitose gydymo įstaigose.
Devyndarbių gydytojų neaptiko
Tokią išvadą galima daryti VDI Panevėžio skyriui paskelbus 27 sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio 51 gydytojo darbo laiko grafikų ir poilsio režimo patikrinimo išvadas.
Paaiškėjo, kad Panevėžio apskrities gydytojai didelių nusižengimų šioje srityje nepadarė. Didžiausios jų nuodėmės, kad per parą dirbo daugiau nei 12 valandų, o tai draudžia įstatymai, ir savo darbdavių neinformavo apie darbus kitose gydymo įstaigose, nenurodė, kada jose pradeda, kada baigia darbą. Taigi jie turėjo sąlygas piktnaudžiauti laiku, tačiau ar taip darė, neįrodyta.
Beje, taip elgėsi ir jų kolegos iš kitų miestų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žada inicijuoti tam tikrų teisės aktų priėmimą, jie įpareigotų gydytojus informuoti darbdavius apie kitą darbą ir užkirstų galimybę piktnaudžiauti.
Dirbo ilgiau nei leidžiama
VDI Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako, kad su 8 iš 51 tikrinto gydytojo jau buvo nutraukta darbo ne pagrindinėje darbovietėje sutartis. Tad inspektoriai nesidomėjo, ar jie darbavosi nepažeisdami įstatymų. Tikrintojus domino tik galiojančios darbo sutartys, ar medikai laikosi darbo grafikų, ar paiso poilsio režimo ir kt.
Per patikrinimą buvo surašyta 16 reikalavimų pašalinti nustatytus pažeidimus.
Iš jų 14 atvejų – dėl kitų pareigų. Devyniais atvejais nebuvo nurodyta, kad gydytojas priimtas į antraeiles pareigas.
Kitaip sakant, iš darbo sutarties tikrintojai negalėjo nustatyti, ar medikui tai pagrindinė darbovietė, ar ne. Nemažai gydytojų nenurodė savo darbo laiko pradžios ir pabaigos kitose darbovietėse.
Septyni medikai nepateikė pažymų apie pakeistą darbo laiką.
Darbo grafiko nesilaikė 13 gydytojų. Įstatymas nurodo, kad gydytojai per parą negali dirbti ilgiau kaip 12 valandų pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. Ilsėtis turi 11 valandų, o viena valanda skirta kelionei iš vienos įstaigos į kitą.
Tačiau aštuoniose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojai plušėjo ilgiau. Pavyzdžiui, Pasvalio ligoninėje daugiau kaip 12 valandų dirbo trys medikai. Buvo ir tokių, kurie, sprendžiant iš jų darbo grafiko, nebuvo pasilikę laiko kelionei iš vienos darbovietės į kitą.
Grės atleidimas
Valstybinė darbo inspekcija patikrino 315 šalies gydymo įstaigų. Nustatyta 90 pažeidimų, 48 atvejais surašyti reikalavimai juos pašalinti. Surašytas vienas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Kitais atvejais rekomenduota pašalinti teisės aktų neatitikimus.
Labiausiai tikrintojams užkliuvo gydytojų papildomo darbo sutartys. Tiksliau – tai, kad jie darbdaviams nenurodė, kokiu pagal kokį grafiką dirba pagrindinėje darbovietėje. Taip elgėsi net 48 procentai visų tikrintų medikų.
Vadinasi, darbdaviai negalėjo žinoti, ar jų įstaiga gydytojui yra pagrindinė darbovietė, ar ne. Gydytojai patys nusistatydavo darbo grafikus, nors tai yra darbdavio prievolė.
Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė siūlo priimti teisės aktų pataisas, pagal kurias ne pagrindinės darbovietės darbdavio apie savo darbo laiką pagrindinėje darbovietėje neinformavęs medikas bus laikomas padaręs šiurkštų drausmės pažeidimą ir už tai gali būti nubaustas atleidimu iš darbo.
Darbštuoliai sukėlė įtarimų
Patikrinimą, keliose darbovietėse dirba gydytojai ir kaip jie laikosi darbo grafikų, inicijavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš 14–15 tūkst. Lietuvoje dirbančių gydytojų maždaug 911 dirbo daugiau kaip dvejose įstaigose.
Rekordininkas medikas dirbo 11-oje darbo vietų, du gydytojai darbavosi 8 darbovietėse, trys – 7 darbovietėse, 11– 6 darbovietėse, 35 – 5 darbovietėse, 125 – 4 darbovietėse, per 400 – trijose, 269 triūsė dviejose darbovietėse.
Tuomečiams ministerijos vadovams kilo klausimas, kaip medikai suspėja teikti kokybiškas paslaugas, jeigu dirba keliose įstaigose, ar teisėtai gauna pajamas.
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitomis žinybomis sutarė imtis koordinuotų veiksmų šešėliui iš sveikatos apsaugos sektoriaus išgyvendinti. Buvo pradėta vykdyti akcija „Balti chalatai“. Gydymo įstaigas krėtė ne tik darbo, bet ir mokesčių inspektoriai.
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) darbštuolius medikus teisino ir tvirtino, kad jie taip triūsia ne iš gero gyvenimo. Be to, dauguma, net ir dirbdami keliose darbovietėse, neuždirba pasakiškų pinigų.
Pavyzdžiui, 114 intensyviai dirbusių gydytojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekė apie 10 tūkst. litų, o 11-oje darbo vietų rastas dirbantis gydytojas uždirbo 8579 Lt „popieriuje“.
Tiesa, LGS pasisakė už tai, kad Valstybinė darbo inspekcija atliktų tyrimą ir nustatytų, ar tikrai šioje veikloje yra pažeidimų. LGS apgailestavo, kad kelis dešimtmečius sveikatos priežiūros įstaigose buvo menkai kontroliuojamas darbo santykių reguliavimas.
Inga SMALSKIENĖ
