Įsibėgėjanti ekonominė ir finansų krizė
kone per pusę kerta medienos kainas. Ypač sumažėjo eglinių ir pušinių rąstų
paklausa. Mažą jų poreikį lemia aprimęs statybų sektorius ir sąstingio ištikta
baldų pramonė. Praėjusių metų pradžioje miškų savininkai bandė dirbtinai sukelti
deficitą, o šiemet jau niekas nesitiki, kad kainos nebemažės. Palyginti su
2008-ųjų vidutine kaina, mediena atpigo 30 procentų. Tačiau, prekybai merdint,
pirkėjai reikalauja dar 30 procentų mažinti kainas ir tik tada žada pirkti. Apskritai situacija medienos rinkoje primena 1999 metų, kai dėl Lietuvoje prasiautusio uragano „Anatolijus“ pasiūla buvo gerokai didesnė už paklausą. Bet tada rinka tiesiog negalėjo fiziškai nupirkti tiek medienos, o dabar neturi už ką.
Pirkėjai diktuoja
sąlygas
Panevėžio miškų urėdijoje šiuo metu yra sukaupta 12 tūkstančių kubinių metrų medienos, arba, pagal praėjusių metų prekybos apimtis, – beveik mėnesio atsarga.
Žinant, kad urėdija beveik nebekerta miško, tai nėra mažas kiekis. Jis atrodo dar didesnis, žinant, kad rinkoje pardavėjai medžiote medžioja pirkėjus.
„Palyginti su praėjusių metų vidutine kaina, mediena atpigusi 30 procentų. Tačiau ilgalaikių sutarčių jau nesilaiko 40 procentų mūsų prekybos partnerių, – sakė Panevėžio urėdas Daugirdas Lukoševičius. – Dalis jų visiškai atsisako pirkti medieną.“
Vidutinė Panevėžio urėdijos parduodama medienos kaina yra 90 litų už kubinį metrą (pernai – 132 litai). Vieni pirkėjai spaudžia urėdiją, kad ši sumažintų kainą bent iki 80 litų, kiti reikalauja 20–30 procentų nuolaidos.
Tačiau Panevėžio urėdija, kaip ir visos šalies, negali keisti kainų, vos tik pajunta rinkoje pokyčius, nes jas pagal įstatymą galima peržiūrėti tik kas pusmetį.
Anksčiau tai buvo galima daryti urėdijoms kas ketvirtį, tačiau augant ekonomikai patys medienos perdirbimo rinkoje dirbantys verslininkai išsikovojo, kad sutarčių terminai būtų ilgesni.
„Kai rinka augo, verslininkams buvo svarbu užsitikrinti pigesnės medienos – taip ir verslą, ir pelnus planuoti lengviau, – tikino D.Lukoševičius. – Dabar krentant kainoms ilgalaikės sutartys veikia priešingai – sutartyse „užšaldytos“ kainos yra didesnės, nei norėtų mūsų partneriai.“
Sąstingis tik įsibėgėja
Taigi didžiausią valstybinių miškų turtą eksploatuojančių urėdijų bėda buvo ir yra ta, kad krintant medienos kainoms jie gali tik beviltiškai žiūrėti į pokyčius rinkoje. Tačiau urėdams kyla abejonių, ar sumažinus kainas rinka suaktyvėtų.
„Neaišku, ar sumažinus urėdijoms medienos kainas rinkoje atsigautų prekyba. Krizė įsibėgėja, ir ypač tose rinkose, kuri yra tiesiogiai susijusi su medienos verslu, – sakė Panevėžio urėdas. – Kol baldų ir statybų rinkos neatsigaus, tikėtis teigiamų pokyčių medienos rinkoje neverta.“
Galimybės mažinti kainas, anot pašnekovo, taip pat turi ribas – kainai nukritus žemiau 60 litų už kubinį medienos metrą, prekyba taptų nuostolinga, todėl būtų jos atsisakyta.
Įdomiausia, kad nuolat su privačių miškų savininkais įnirtingai konkuravusios valstybinės urėdijos šiemet pajuto, kad konkurencinė įtampa nuslūgo.
„Privačių miškų savininkai laiko tą pačią kainą kaip ir mes, – paaiškino D.Lukoševičius. – Kiek tai truks, nežinia.“
Viena iš priežasčių, dėl ko mažėja kirtimų privačiuose miškuose, yra ta, kad nemažai medienos ruošimo įmonių ir bendrovių ar fizinių asmenų pirko miškus, kai jų kainos buvo didžiausios. Todėl verslininkams dar reikės trupučio laiko, kad susitaikytų su mintimi dėl nuostolingų kirtimų, o kai kurie iš jų tiesiog kuriam laikui gali atsisakyti verslo.
Šiuo metu visos šalies rinkoje parduodamos
medienos kiekiai yra beveik vienodai pasiskirstę tarp privačių miškų savininkų
ir urėdijų.
Tiesa, yra tikimybė, kad miškų savininkams pritrūks kantrybės ir jie ims prekiauti nuostolingai, tiksliau – pripažindami investicinius nuostolius vien tik tam, kad turėtų kasdienių pajamų.
Gali bylinėtis
Generalinė urėdija kol kas nesvarsto, kiek galėtų sumažinti kainas ir kiek reikėtų tai padaryti, kad bent jau atgaivintų teritorinių urėdijų apyvartas. Kol kas sukama galvas, ką daryti su partneriais, kurie nesilaiko sutarčių.
„Galime ir nerasti kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą, kad sutarčių nesilaikantys pirkėjai sumokėtų baudas, – pasakojo D.Lukoševičius. – Sutartyse numatyta vienkartinė 10 procentų visos suderėtos ir nenupirktos medienos sumos bauda.“
Tačiau pirkėjui nevykdant įsipareigojimų urėdijoms leidžiama iš jos pagal sutartį nenupirktą medieną parduoti tretiems asmenims už naujai suderėtą kainą.
„Anatolijus“ atskriejo iš už
Atlanto
Paklausiausi medienos perdirbimo rinkoje – baldų ir statybinių medžiagų pramonėje – egliniai ir pušiniai rąstai yra 30–35 procentais pigesni nei pernai tuo pat metu. Spyg-
liuočių kietmetris dabar kainuoja 160 litų („V. v.“ pirkėjai sutinka mokėti tik 90 litų). 2007 metais pušies kietmetris kainavo 260–280 litų, eglės – apie 250 litų.
Kalbėdami apie visų 2009 metų medienos rinkos tendencijas, urėdai teigia, kad netolimos ateities perspektyvos labai miglotos, nes medienos perprodukcija yra visoje pasaulinėje rinkoje. Medienos rinka viena pirmųjų pajuto prasidėjus pasaulio ekonominei krizei. Vos tik Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo nekilnojamojo turto krizė ir drastiškai krito statybų apimtys, paruoštos parduoti medienos srautai iš JAV ir Kanados pasuko Europos Sąjungos link. 2008-ųjų sausį kainos krito visoje ES ir Lietuvoje taip pat. Krenta jos ir dabar.
Per dvejus metus medienos kainos Lietuvoje nukrito per pusę. Tikėtina, kad metų pabaigoje bus galima konstatuoti tris kartus mažesnes kainas nei 2007-aisiais.
Situacija medienos rinkoje primena tą, kuri buvo 1999 metais, kai dėl Lietuvoje praūžusio uragano „Anatolijus“ pasiūla buvo gerokai didesnė už paklausą. Bet tada rinka tiesiog negalėjo fiziškai nupirkti tiek medienos, o dabar neturi už ką.
Darius
SKIRKEVIČIUS
