Kai žmogaus gyvybė kabo ant plauko, svarbi kiekviena minutė. Tuomet į orą kyla lėktuvai. Nors sunkiausių traumų patyrę pacientai dažniausiai skraidinami į užsienio klinikas, privačios Lietuvos ligoninės neketina nusileisti konkurencinėje kovoje. Lietuviai išmoko užsidirbti ir skraidindami užsienio ligonius, ir juos gydydami.
Prabangus aštuonių vietų reaktyvinis lėktuvas „Hawker 800XP“ dažniausiai skraidina verslininkus, kurie į užsienį vyksta darbo reikalais ar pramogauti. Tačiau prireikus, orlaivis tampa tikra reanimacijos palata, kurioje sumontuojama visa žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga aparatūra, o skraidinamą ligonį prižiūri gydytojai. Lėktuvas gali skraidinti ir mažiausius pacientus – neišnešiotus kūdikius. Jiems čia galima sumontuoti specialų inkubatorių.
Šioje trečius metus skraidančioje reanimacijos palatoje Lietuvos medikai neseniai iš Kazachstano į Izraelį skraidino sunkią traumą patyrusį jauną vyriškį, kuris nenorėjo gydytis savo šalies ligoninėje. Iš Indijos, Mumbajaus miesto, į Kaliningradą lėktuvas parskraidino jūreivį, kuriam buvo lūžęs stuburas, o iš Slovakijos į Lietuvą – automobilio partrenktą sunkią galvos traumą patyrusį vaiką.
Vienintelio tokio tipo Lietuvoje ir Europoje lėktuvo, turinčio visą reanimacijos palatą, įgula skrydžiui gali susiruošti per 3 valandas. Tačiau ypatingos skubos atvejais lėktuvas pakyla per valandą. Daugiausia laiko užtrunka suderinti leidimus kilti ir tūpti oro uostuose ir gauti užsienio šalių vizas.
„Pakilimo laikas priklauso tiek nuo skraidinamo ligonio būklės, tiek nuo savaitės dienos, tiek nuo šalies, į kurią skrendame. Noriu pasidžiaugti, kad vykdant medicininius skrydžius labai padeda ambasados – reikalingos vizos gaunamos tiesiog oro uoste“, – pasakojo lėktuvą valdančios bendrovės „CharterJets“ vadovas Julius Maseiva.
Numatomas ir atsarginis planas
Medicininius skrydžius vykdanti bendrovė bendradarbiauja su Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba, kurios gydytojai lydi ligonius.
Gavę iškvietimą, medikai pirmiausia nustato ligonio diagnozę ir būklę. Nuo to priklauso, kokios aparatūros reikės ir kokių specialybių gydytojai lydės ligonį – paprastai skrenda du arba trys medikai. Tuomet su lėktuvo pilotais jie derina skrydžio maršrutą, numato atsarginius oro uostus, jei ligonio būklė staiga pablogėtų ir prireiktų leistis nepasiekus tikslo.
„To dar neprireikė, bet visada privalome būti pasiruošę. Todėl viską kruopščiai apsvarstome, suderiname. Saugumas – svarbiausia“, – sakė Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Aleksandras Feiginas. Dėl saugumo į skraidančią reanimacijos palatą ne visada pakliūva ir paciento artimieji. „Juk erdvė labai ribota, o pašaliniai trukdytų, jei staiga prireiktų reanimuoti ligonį“, – paaiškino gydytojas A. Feiginas.
Lietuvius skraidina retai
Nors lėktuvo savininkė – Lietuvos bendrovė, mūsų šalies piliečius jai skraidinti tenka retai. Medicininis lėktuvas namo parskraidina sunkių traumų patyrusius slidininkus, nardytojus, alpinistus. Dažniausiai šį lėktuvą išsikviečia gydytis Vokietijos ar Izraelio klinikose susiruošę turtingi Rusijos ir Ukrainos gyventojai, kuriems privatumas ir komfortas svarbiau nei kaina.
Kiek kainuoja skrydis šiuo lėktuvu? Vienas trumpiausių maršrutų, pavyzdžiui, Vilnius–Berlynas, šiuo orlaiviu atsieina per 50 tūkst. litų. Tai tik lėktuvo „bilieto“ kaina. Už reanimacinę palatą ir gydytojų palydą priklausomai nuo ligonio būklės reikia mokėti papildomai. Kuo ligonio būklė sudėtingesnė, kuo rizika didesnė, tuo skrydis brangesnis. Vakarų Europoje tokie skrydžiai kainuoja maždaug 50 proc. brangiau.
Nors išsikviesti privatų lėktuvą gali ne kiekvienas, skrydis reanimacijos palatoje – ne tik turtingųjų privilegija. Atostogaujantiems toli nuo Lietuvos turistams J. Maseiva siūlo pažiūrėti į savo gyvybės draudimo polise įrašytą sumą – patyrus sunkią traumą, skrydžio šiuo lėktuvu ir medikų priežiūros išlaidas galėtų padengti draudimo bendrovė.
„Žinoma, draudėjai taupo ir galbūt jie stengsis įrodyti, kad toks skrydis žmogui nėra būtinas. Tačiau Vakarų Europoje yra įprasta prispaudus sunkioms sveikatos bėdoms kviesti privatų lėktuvą ir skristi tiesiai namo, o ne kankintis laukiant oro uostuose ir ligonį su neštuvais grūsti į reguliariais reisais skrendančius orlaivius“, – pasakojo J. Maseiva.
Anot bendrovės vadovo, sunkius ligonius galinčio skraidinti lėktuvo galimybės nėra visiškai išnaudojamos ne tik todėl, kad juo nesinaudoja sveikatą ir gyvybę apsidraudę turistai, bet ir dėl to, kad Lietuvoje menkai plėtojamas vis labiau pasaulyje populiarėjantis medicinos turizmas.
„Manau, pirmiausia reikia reklamos Lietuvos gydymo įstaigoms, kad užsieniečiai norėtų skristi čia, o ne į Vokietiją ar Izraelį. Jei aktyviau plėtotume šį verslą, darbo turėtų visi – tiek mes, tiek privačios Lietuvos gydymo įstaigos. Juk mielai didelius pinigus už operacijas pasiryžusius pakloti pacientus parskraidintume čia“, – sakė J. Maseiva.
Persekioja postsovietinis šešėlis
Tačiau reikia ne tik reklamos, bet ir pripažinimo Vakarų Europoje. Taip teigė privačias paslaugas teikiančio ir lėktuvu atskraidintus ligonius priimančio Vilniaus širdies chirurgijos centro (VŠCC) generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai ir pardavimui Andrius Jonutis.
Vienas didžiausių privačias medicinos paslaugas teikiančių šalies centrų tikisi daugiau medicinos turistų pritraukti gavęs KTQ sertifikatą (iš vokiečių k. „Kooperation für Transparenz und Qualität im Gesundheitswesen“ – Bendradarbiavimas sveikatos apsaugos kokybei ir skaidrumui užtikrinti). Jis leis bendradarbiauti su privačiomis Vakarų sveikatos draudimo bendrovėmis, kurios kol kas dar nelinkusios rekomenduoti savo klientams medicinos paslaugų Lietuvoje. Lietuva dar neatsikratė postsovietinės šalies šleifo.
Nors ilgalaikes sutartis dėl darbuotojų sveikatos priežiūros su VŠCC yra pasirašiusios kelios didelės užsienio bendrovės, kai kurios jų savo atstovus į lietuvišką kliniką atskraidina net privačiais lėktuvais. Pacientai iš Vakarų šiame centre – pavieniai. Jie apie profesionalius mūsų šalies medikus sužino iš Lietuvos emigrantų lietuvių bendruomenių susiėjimuose, informacijos internete.
Didžiausią VŠCC pacientų dalį iš užsienio sudaro svečiai iš Rytų: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos. Ten centras jau yra žinomas kaip aukšto lygio medicinos įstaiga. Šiose šalyse aktyviai darbuojasi lietuvių įsteigtos atstovybės, ieškančios pacientų.
„Rytuose daug turtingų žmonių, kurie susirgę ieško geriausių paslaugų. Mes jas galime pasiūlyti, o kaina Lietuvoje – tris keturis kartus mažesnė, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Izraelyje. Todėl mūsų centre bent kartą apsilankę žmonės net negalvoja vykti kitur. Jie įvertina ne tik gerą kainos ir kokybės santykį, bet ir tai, kad čia nėra kalbos barjero“, – aiškino A. Jonutis.
Kad pacientai užsieniečiai labai gerai vertina Lietuvos gydytojų profesionalumą ir čia teikiamų paslaugų kokybę, pritarė ir Medicinos diagnostikos centro Komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Suvaizdytė. Į šią gydymo įstaigą užsieniečiai dažniausiai kreipiasi dėl įvairių profilaktinių sveikatos patikrinimų, pavyzdžiui, sudėtingų kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų bei įvairių operacijų.
