Protestais ir net maldomis už išlikimą kovojusi mažiausia Panevėžyje „Nevėžio“ pagrindinė mokykla buvo tik per pastarąjį dešimtmetį gerokai išretėjusio švietimo tinklo pertvarkos pradžia. Savivaldybė motyvuoja, jog uždaryti pustuštes mokyklas aiškų signalą davė pati Vyriausybė.
Vyriausybė surado būdą, kaip atsikratyti mažų mokyklėlių naštos. Trūkstamas iki nurodyto mokinių skaičiaus vietas klasėse teks dengti savivaldybėms iš savo kišenės. U. Mikaliūno nuotr.
Mažoms mokyklėlėms nuosprendį skelbia prieš mėnesį pasirodęs jos nutarimas. Pagal naująjį dokumentą savivaldybėms jau nuo kitų mokslo metų nebeleidžiama perskirstyti mokinio krepšelio lėšų ir didžiųjų mokyklų sąskaita išlaikyti mažąsias.
Vyriausybės nutarime numatyta, jog trūkstamas iki numatyto minimalaus mokinių skaičiaus klasėje vietas jau nuo kitų mokslo metų turės finansuoti pačios savivaldybės iš savo biudžetų.
Klasės neužpildomos
Pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, 1–4 klasėse mokinių turėtų būti ne mažiau nei 22, o vieno vaiko ugdymas įkainotas 959 Eur per metus.
Panevėžyje pradinukų mažiau, nei numato teisės aktai, mokosi trijose mokyklose. Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje 1–4 klasėse tėra vidutiniškai po 20,3 vaiko, tiek pat A. Lipniūno progimnazijoje, o M. Karkos pagrindinėje – 20,8 mokinio vietoj privalomų 22-ų.
5–8 klasių vieno mokinio išlaikymas valstybei per metus kainuoja 1223 Eur, o jose turėtų mokytis ne mažiau nei 25-i vaikai. Tačiau reta Panevėžio mokykla gali pasigirti surenkanti tiek mokinių.
Pavyzdžiui, „Aušros“ progimnazijos 5–8 klasėse mokosi vidutiniškai po 19,9 mokinio, tiek pat ir Rožyno progimnazijoje. Skaistakalnio pagrindinei, nesurenkančiai minimalaus pradinukų skaičiaus, nesiseka komplektuoti ir vyresniųjų. Čia 5–8 klasėse mokosi vidutiniškai po 20,1 vaiko, „Šaltinio“ progimnazijoje – 22,3, A. Lipniūno – 23. Iki nustatytos minimalios 25-ių mokinių klasėje ribos nedaug trūksta M. Karkos pagrindinei, čia 5–8 klasėse mokosi po 24,5 vaiko.
Geriausiai mokinius surenka „Vilties“, „Saulėtekio“, „Žemynos“, „Vyturio“ progimnazijos. Jų pradinėse klasėse mokosi vidutiniškai po 24,1 mokinio, 5–8 klasėse – po 27,9.
Brangiausiai kainuoja devintokų ir dešimtokų (1427 Eur vienam mokiniui), vienuoliktokų ir dvyliktokų (1455 Eur) ugdymas, tačiau Savivaldybės specialistams dėl jų galvos kol kas neskauda. Visų septynių Panevėžio gimnazijų klasės yra ne tik užpildytos, bet netgi viršija Vyriausybės nubrėžtas ribas. Jose mokosi vidutiniškai po 28,1 mokinio vietoj 25-ių.
Tuščių suolų kaina – 300 tūkst. Eur
Populiariausios, didžiausią paklausą turinčios mokyklos iki šiol buvo donorės, padėjusios išgyventi mažosioms. Savivaldybė turėjo teisę perskirstyti 6 proc. mokinio krepšelio lėšų – nuėmusi nuo didžiųjų pridėti mažosioms. Tačiau naujasis Vyriausybės nutarimas tokią donorystę nutraukė.
Dabar vaikų nesurenkančioms ir iš mokinio krepšelio neišgyvenančioms mokykloms, kuriose mokinių vidurkis klasėse nesiekia minimalaus reikiamo skaičiaus, tuščias vietas turės finansuoti pačios savivaldybės iš savo kišenės.
Panevėžio savivaldybė apskaičiavo, kad tai jai kainuos 293 tūkst. Eur per metus. Vicemeras Petras Luomanas neslepia, kad tiek lėšų skirti mokykloms, negebančioms surinkti pilnų klasių, miestui yra nemaža prabanga.
„Vyriausybė pasiuntė aiškų signalą savivaldybėms – jei norite mažų klasių, patys jas ir išlaikykite. Suprantama, kuo mažiau klasėje vaikų, tuo lengviau ir jiems, ir mokytojams. Bet matant, kaip Savivaldybei trūksta lėšų kitoms reikmėms, tiek išleisti vien tuščioms vietoms mokyklose dotuoti būtų didelė prabanga miestui“, – įvertino P. Luomanas.
Uždarymas neišvengiamas
Panevėžio savivaldybės Taryba, prieš porą mėnesių priėmusi sprendimą vos per 200 vaikų turinčią „Nevėžio“ pagrindinę prijungti prie „Vyturio“ progimnazijos, o Jaunimo mokyklą – prie Suaugusiųjų mokymo centro, likusias mokyklas paliko nežinioje paskelbusi, jog toliau bus vykdoma švietimo tinklo stebėsena.
P. Luomanas neslepia, jog Savivaldybei atsiradusi papildoma finansinė našta mokyklų pertvarką gali pagreitinti.
„Neišvengiamas dar kelių mokyklų uždarymas. Mes norom nenorom turėsime galvoti, kaip optimizuoti švietimo tinklą, kad iki minimalaus mokinių skaičiaus klasėse trūktų kuo mažiau. Net ir labai stengiantis neužpildytų klasių bus, bet turime žiūrėti, kad finansinė našta Savivaldybei būtų kuo lengvesnė“, – pripažįsta P. Luomanas.
Apsižiūrėjo per vėlai
Vyriausybės nutarimą vicemeras vertina kaip neapgalvotą, iš anksto užprogramuojantį savivaldybėms finansinę naštą dotuojant tuščias vietas klasėse. Mat pagal normatyvus pradinėse klasėse turėtų mokytis mažiausiai 22 vaikai, o jau 5-oje ir visose kitose – 25-i.
„Jei į pirmą klasę atėjo 22 vaikai, tai iš kur jų padaugės iki 5-osios? O savivaldybės verčiamos už tą skirtumą mokėti. Švietimo ir mokslo ministerija turėjo pasirūpinti, kad šitos disproporcijos nebūtų“, – stebisi P. Luomanas.
Anot vicemero, savivaldybėms užkraunama finansinė našta išlaikyti mažas mokyklas veikiausiai atsigręš prieš pedagogus. Jungiant klases, kad jose neliktų tuščių vietų, mažės pamokų skaičius, o kartu ir mokytojų atlyginimai.
Panevėžio savivaldybė Vyriausybei jau išsiuntė mero pasirašytą prašymą atšaukti šį nutarimą.
P. Luomaną stebina, kad dar nuo sausio Vyriausybės stalčiuose gulėjęs šio nutarimo projektas praslydo pro Lietuvos savivaldybių asociacijos akis. Pastarosios atstovams nesuprantama, kodėl savivaldybės problemos nematė, kol projektas buvo svarstomas.
„Kai buvo derinamas nutarimo projektas, savivaldybės problemų nekėlė. Gal jos tik pradėjusios skaičiuoti apsižiūrėjo? Man atrodo, kad situacija nėra tokia baisi, kaip piešiama. Kiekviena savivaldybė racionaliai pažiūrėjusi gali rasti išeitį“, – teigė Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Suvienodins mokyklas
R. Grilausko nuomone, dviprasmiškai vertinamas Vyriausybės nutarimas yra postūmis savivaldybėms nelaikyti tuščių vietų klasėse, o stengtis suvienodinti mokyklas.
Panevėžio savivaldybę išgąsdinusį Vyriausybės nutarimą pedagogai vertina dviprasmiškai. Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininko Romualdo Grilausko nuomone, tai yra postūmis savivaldybėms nelaikyti tuščių vietų klasėse, o stengtis jas užpildant suvienodinti mokyklas.
„Viena mokykla įvykdo normatyvus, visiškai užpildo klases ir išgyvena iš mokinio krepšelio lėšų, o kita nesurenka mokinių, bet gauna paramą. Vienas mokytojas dirba su 25-iais mokiniais klasėje, kitas – su 19-iolika, o atlyginimus abu gauna vienodus. Ir kaip galima lyginti jų darbo rezultatus, kai skiriasi vaikų skaičius?“ – dabartinę nelygybę mato R. Grilauskas.
Tačiau, anot jo, Vyriausybės nutarimas nėra išbaigtas, ir mokyklas, ir jų steigėjas stumia į aklavietę.
„Jei pradinėje klasėje reikalaujama 22 vaikų, o 5-oje – 25-ių, nei Savivaldybė, nei mokykla nekaltos, kad neturi iš kur paimti tų trijų. Minusas iš anksto užprogramuotas, bet kodėl už tą skirtumą turės mokėti Savivaldybė?“ – stebisi R. Grilauskas.
Anot jo, Mokyklų vadovų asociacija viliasi, jog dviprasmišką nutarimą Vyriausybė pakoreguos. To siekia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
