Gyventojai, pasirinkę šeimos gydytojus, dirbančius įstaigose, turinčiose mažiau kaip 900 pacientų, kitais metais gali būti priversti ieškotis naujo daktaro, o jų šeimos gydytojai – naujos darbovietės.
Ligonių kasos 2015 metams nebesudarys sutarčių su pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, prie kurių prisirašę mažiau nei 900 pacientų.
Kriterijus – pacientų skaičius
Ligonių kasos 2015 metams nebesudarys sutarčių su pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, prie kurių prisirašę mažiau nei 900 pacientų. Nesvarbu, ar tokia įstaiga veikia mieste, ar kaime, ar ji privati, ar valstybinė. Išimtis bus daroma tik dirbančiosioms pirmuosius dvejus metus.
„Nesuprantu, kodėl norima diskriminuoti mažas gydymo įstaigas. Mes, kaip ir visos kitos, turime licencijas veiklai. Vadinasi, atitinkame visus reikalavimus“, – stebėjosi jau 11 metų privačia šeimos gydytojos praktika besiverčianti Violeta Talaikienė.
Miesto centre veikiantis jos privatus bendrosios praktikos gydytojo kabinetas – vienintelė pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga mieste iš 17, neturinti 900 pacientų.
Panevėžio rajone veikiantiems bendrosios praktikos gydytojų kabinetams, net jeigu jie ir neturės reikiamo pacientų skaičiaus, negresia būti uždarytiems. Visi jie priklauso Panevėžio rajono poliklinikai, o prie jos prisirašę beveik 30 tūkst. gyventojų.
Mažiau nei 900 pacientų turinčių gydymo įstaigų yra Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) aptarnaujamuose Ignalinos, Molėtų rajonuose.
Negalės pasirašyti sutarčių
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas patvirtino, kad kitais metais su 900 pacientų nesurinkusiomis įstaigomis negalės pasirašyti sutarčių.
Pasak jo, šių metų balandį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį sveikatos priežiūros įstaigoms, norinčioms teikti valstybės mokamas paslaugas, yra keliami tam tikri nauji reikalavimai. Vienas jų nurodo, kad pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti medicinos įstaiga privalo turėti ne mažiau kaip 900 pacientų. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo.
Mažiau prisirašiusiųjų turinčių gydymo įstaigų niekas neuždarys, jos ir toliau galės dirbti, tačiau už paslaugas negaus pinigų iš valstybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Kitaip sakant, tokių šeimos gydytojų kabinetų ar klinikų pacientams už gydymą tektų susimokėti patiems. Neabejojama, kad sutarčių su ligonių kasomis nesudarę šeimos gydytojai būtų priversti uždaryti kabinetus ir ieškotis darbo kitur.
J. Narbutas teigiamai vertina pacientų skaičiaus kriterijaus įvedimą. Pasak jo, maži šeimos gydytojų kabinetai negali gyventojams suteikti tokių kokybiškų paslaugų, kaip didesnės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
„Mažos įstaigos dažnai siuntinėja savo pacientus į didesnes, nes pačios neteikia tam tikrų paslaugų. Joms kyla problemų gydytojui atostogaujant ar jam susirgus. Į tokias gydymo įstaigas neateina investicijos“, – „Sekundei“ teigė J. Narbutas.
Pasak jo, maži šeimos gydytojų kabinetai galėtų jungtis. Dar viena išeitis – juose dirbę gydytojai galėtų praktikuoti kitose gydymo įstaigose.
„Minėtas kriterijus įvestas tam, kad būtų užtikrinta pacientų teisė gauti kokybiškas paslaugas“, – pabrėžė J. Narbutas.
V. Talaikienė nesutinka, kad jos aptarnaujami 600 pacientų gauna prastesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytoja sako, kad niekada neturėjo tikslo prisirašyti daug gyventojų, nes norėjo susikurti patogesnes darbo sąlygas sau ir sudaryti tokias pat savo pacientams.
„Aš turiu laiko išklausyti savo pacientų ir pasikalbėti su jais. Žinau, kas yra konvejerinis gydytojo darbas, nes daugiau kaip 20 metų dirbau valdiškoje gydymo įstaigoje“, – kalbėjo gydytoja.
Prašo panaikinti nutarimą
V. Talaikienė dar nežino, ką darys. Ji viliasi, kad buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva priimtas nutarimas bus atšauktas. Juolab kad Liberalų sąjūdžio frakcija Seime jau kreipėsi į šalies premjerą Algirdą Butkevičių ir dabartinę sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, prašydama minėtą teisės aktą atšaukti.
V. P. Andriukaičio oponentai nuogąstauja, kad neatšaukus draudimo su ligonių kasomis sudaryti sutartis mažesnėms gydymo įstaigoms, daug žmonių neteks galimybės gydytis arčiau namų, o ateityje dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus daugiau įstaigų atsidurs už borto.
Panevėžyje yra kelios gydymo įstaigos, turinčios 1600–2000 pacientų.
Inga SMALSKIENĖ
