Mažieji gamintojai nuogastauja dėl nuostolių, didieji – tik dėl laiko.
Mažieji aludariai grasina ieškoti teisybės Europos teismuose dėl draudimo pardavinėti alų didesnėje nei litras pakuotėje ir riboti jo stiprumą. Be to, mažieji aludariai laukia šią savaitę turinčio paaiškėti Žemės ūkio ministerijos sprendimo, ką galima vadinti „gyvu“ alumi.
Apie 90 proc. mažųjų alaus gamintojų renkasi dviejų litrų plastikinę tarą, LTV „Panoramai“ teigė Mažųjų aludarių asociacijos ir ir AB „Kauno alus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė. Pasak jos, įšpilstymo linijų keitimas gamintojams bus brangus, o sumažinus alaus stiprumą gali nelikti tradicinių jo rūšių.
„Neatmetame galimybės bylinėtis, paduoti į teismą, nes iš tikrųjų tai prieštarauja Europos teisei“, – teigė asociacijos vadovė.
Tuo metu didžiuosius gamintojus atstovaujančios Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigė, kad gamintojai nėra nusiteikę prieš pertvarkas ir pripažįsta, jog didelė dalis piktnaudžiavimo alkoholiu susijusi su stipraus alaus didelėje taroje vartojimu. Jis priekaištauja nebent dėl to, kad pasiruošimui palikta per mažai laiko.
Pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio dvilitrinių plastmasinių butelių nebeliks ir alus turės būti ne stipresnis nei 7,5 proc.
Laukia žinių dėl alaus gyvybės
Šią savaitę arba kitą pirmadienį viešam svarstymui turėtų būti apteiktas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento naujos redakcijos projektas, praneša „Verslo žinios“.
Viena didžiausių numatomų naujovių – pateikiamas gyvo alaus apibrėžimas. To laukia mažosios alaus daryklos, nes kontroliuojančios institucijos iki šiol dėl, jų manymu, vartotojų klaidinimo draudžia alaus etiketėse vartoti žodį „gyvas“.
Ministerija nedetalizavo, koks gyvo alaus apibrėžimas įrašytas jau parengtame projekte, tačiau teigia, kad jis ne visai atitinka smulkiųjų aludarių siūlytą variantą.
