Nuosavą būstą turi 27,5 proc. 25-34 metų žmonių.
Daugiausia nekilnojamojo turto Lietuvoje turi vyresni nei 45 metų žmonės, rodo pirmą sykį Registrų centro surinkti duomenys, o demografinė padėtis palanki būstų rinkos plėtrai, sako ekspertai.
Jaunų 25–34 metų pirkėjų grupė, kuri nekilnojamojo turto specialistų įvardijama kaip aktyviausia būstų pirkėjų dalis, šiuo metu sudaro tik 9,3 proc. iš visų būstų savininkų.
„Demografinė padėtis Lietuvoje yra palanki būstų rinkos plėtrai, nes 1980 metais gimusių kūdikių bumo kartos gyventojai šiuo metu yra 20–30 metų. Būtent šios amžiaus grupės gyventojai yra aktyviausi būstų rinkos dalyviai“, – dienraščiui teigė Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
Kaip rodo duomenys, mažiau nei 30 proc. visų 24–35 metų gyventojų yra būstų savininkai. Pasak Ž. Maurico, didžiausią grėsmę tolesnei būstų rinkos raidai kelia tebesitęsianti jaunų specialistų emigracija ir galimai pradėsiančios kilti būstų kainos.
Pastaruoju metu pastebima, kad ir vidurinės amžiaus grupės gyventojai tampa aktyvesni, keičia butus į didesnius ar geresnius. „Įvedus atsakingo skolinimo politiką, nuo praeitų metų rudens, šių metų pirmais mėnesiais, mes matome daugiau vyresnių pirkėjų. Tai nebe jaunos šeimos, kurios sudarė didžiąją dalį pirkėjų segmento, didėja ir 40–50 metų grupė“, – „Verslo žinioms“ teigė Domas Dargis, nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonės „Eika“ plėtros direktorius.
Iš 75 metų ir vyresnių gyventojų nuosavus būstus turi beveik 85 proc., o 65–74 metų grupėje – beveik 70 proc. „Jie nevaidins didesnio vaidmens būstų rinkoje dėl savo nelankstumo. Be to, vyresni gyventojai neretai gyvena senos ir neekonomiškos statybos ar prastos lokacijos būstuose (pavyzdžiui, mažuose miesteliuose), tad būsto perleidimas savo vaikams artimiausiu metu neturėtų daryti didelės įtakos naujos statybos būstų rinkai didžiuosiuose miestuose“, – dėsto Ž. Mauricas.
