Mažesnis akcizas benzinui vartotojams ne itin naudingas.
Mažesnis akcizas benzinui neturi būti įvestas, antradienį nusprendė Vyriausybė. Nors pasiūlymą pateikę parlamentarai įsitikinę, jog sumažinus akcizo tarifą litras benzino atpigtų 30 centų, tuo abejoja ir Finansų ministerija, ir degalų pardavėjai. Galutinį žodį dėl benzinui taikomo akcizo tarifo turės tarti Seimas.
Sumažinti akcizą benzinui nuo 1500 litų už 1000 litrų iki minimalios Europos Sąjungos numatytos ribos (1240 litų už 1000 litrų) siūlo „tvarkiečiai“ Dailis Barakauskas ir Valentinas Mazuronis. Seimas šiam parlamentarų pasiūlymui pritarė, tačiau Vyriausybė mano, kad jis yra neracionalus. Nors Vyriausybės išvados pasiūlymo teikėjams nepalankios, V. Mazuronis mano, jog parlamentarai turėtų pritarti akcizo mažinimui. Klausimo svarstymas Seimo plenarinių posėdžių salėje numatomas birželio pradžioje.
Finansų ministerija mano, jog tikėtis 30 centų pigesnio benzino – naivu. Ministerija Vyriausybei priminė, jog 2009 m. rugpjūčio mėnesį sumažinus akcizą dyzelinui jo kaina turėjo sumažėti 22 centais, tačiau vartotojai mokėjo tik vidutiniškai 8 centais mažiau. Ministerija teigia, jog sumažinus akcizą neišloštų nei valstybė, nei vartotojai, tačiau laimėtų degalinių tinklai.
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentas, taip pat teigė abejojantis, jog degalų kaina galėtų sumažėti 30 centų: „Aritmetiškai paskaičiuota teisingai, tačiau egzistuoja ir kiti faktoriai: naftos kaina rinkoje, įmonių rinkodaros politika. Kaina būtų žemesnė, tačiau sunku pasakyti, kiek.“
Finansų ministerija skaičiuoja, jog mažesnis akcizo tarifas šalies biudžetui atneštų maždaug 100 mln. litų nuostolių. L. Vosylius aiškino, jog norint biudžetui sumokėti papildomus 100 mln. litų akcizo mokesčio, benzino pardavimai turėtų išaugti penktadaliu: „Pardavėjai abejoja, kad tai įmanoma. Kaina vis dar išliktų pakankamai aukšta, tiek benzino parduoti nepavyktų.“
Kol kas Seimas nėra numatęs, iš kokių papildomų šaltinių būtų galima finansuoti numatomą valstybės biudžeto pajamų trūkumą.
Kartelio neranda
Kai kurie akcizo mažinimui nepritarę politikai aiškino, jog naftos produktų pardavėjai turi galimybę patys sumažinti kainas. Pasigirdo kritikos, esą didieji degalinių tinklai kainodarą sudaro remdamiesi karteliniais susitarimais.
2010 m. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl degalų kainų, tačiau tyrimo eigos iki šiol nekomentuoja – tyrimas nebaigtas. L. Vosylius teigė, jog patikrinus prekybininkus kartelio galimybė buvo atmesta, o įtarimų sukėlė degalų didmenininkė „Orlen Lietuva“, naftos produktus kaimyninei Latvijai pardavinėjanti pigiau nei Lietuvos degalinių tinklams.
Dyzelino kainos Latvijoje šiuo metu kiek aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau benzino ten galima įsigyti pigiau – šiuo metu litras kainuoja vidutiniškai 20 centų pigiau. Kainų skirtumas gali dar labiau padidėti, jeigu Latvijos valdžia pritars siūlymui sumažinti akcizą bešviniam benzinui ir taikyti minimalų Europos Sąjungos numatytą tarifą – 1240 litų už 1000 litrų.
Kainos mažėja
Praėjusią savaitę didmenininkė „Orlen Lietuva“ A95 rūšies benzino litrą pardavinėjo už 4,48 lito. Didmeninė dyzelino kaina praėjusią savaitę siekė 4,03 lito. Tai – mažiausia kaina šiemet.
Dabar vidutiniškai dyzelinas degalinėse kainuoja 4,56 lito už litrą, o A95 rūšies benzinas – 4,86 lito už litrą.
Prognozuojama, jog pasaulinės naftos kainos artimiausiu metu toliau nežymiai kris. L. Vosylius teigė, jog tą turėtų pajusti ir vartotojai. Tačiau vargu, ar degalais prekiaujančios įmonės leis pasidžiaugti itin mažomis kainomis – tolimesnėje perspektyvoje numatomas naftos produktų brangimas.
