Vasaros pabaigoje paaiškės, kuris investuotojas rūpinsis Visagino AE gervės skrydžiu.
Ketvirtadienį į Lietuvą atvyksta JAV bendrovės „Westinghouse Electric Company“, pretenduojančios tapti naujos atominės elektrinės (AE) strateginiu investuotoju, desantas. Ši branduolinių technologijų kūrėja jau prieš kelerius metus buvo įvardinta kaip realiausia kandidatė. Didesnis pliusas ties ja rašomas ir dabar.
Strateginio investuotojo paieškos pasiekė finišo tiesiąją. Vieno iš pretendentų – koncerno „Hitachi GE Nuclear Energy“ atstovai Vyriausybėje lankėsi prieš savaitę. Dabar laukiama „Westinghouse Electric Company“ delegacijos, su kuria susitiks ne tik premjeras Andrius Kubilius, naujosios AE projekto įgyvendinimo komisija, bet ir regioninių branduolinės jėgainės statybos partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos, taip pat Europos Komisijos atstovai.
Laukiama atvykstant korporacijos„Toshiba“ vyresniojo viceprezidento bei jai priklausančios „Power Systems Company“ prezidento Yasuharu Igarashi. „Westinghouse Electric Company“ nuo 2006 m. priklauso „Toshiba Corporation“, kurios metinė apyvarta siekia 170 mlrd. litų.
Iki šiol „Westinghouse“ buvo dažniausiai minima svarstant potencialius investuotojus. Tiesa, prieš kelis mėnesius Lenkijoje suabejota, ar JAV bendrovė iš tiesų taps strateginiu investuotoju, o ne sieks tik parduoti savo gamybos reaktorius.
Energetikos ministerija akcentuoja, kad ir „Westinghouse“, ir „Hitachi GE“ pateikė paraiškas tapti strateginiais investuotojais, tad abu pretendentai yra pasiryžę valdyti visą projektą.
Jeigu atominės ambicijos padidėtų
Nors persiplėšk – taip būtų galima trumpai įvertinti energetikos ekspertų ir politikų pagyras, skirtas abiem kandidatams. Abi JAV bendrovės vadinamos žymiausiomis ir labiausiai patyrusiomis atominių elektrinių statytojomis. Tačiau kol kas jų pasiūlymų vertinimas yra užrakintas po devyniais užraktais.
„Visa informacija yra konfidenciali. Bet kokie komentarai gali pakenkti deryboms“, – į kalbas nesileidžia Visagino AE išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis pakartojo jau išsakytą vertinimą, kad abu pretendentai į strateginius investuotojus yra lygiaverčiai.
„Tiek pagal gaminamas technologijas, tiek pagal patirtį abu kandidatai yra lygiaverčiai vienas kitam. Kuris iš jų būtų pranašesnis, labai keblu vertinti nežinant jų pasiūlymų detalių“, – portalui IQ.lt sakė energetikos planavimo ekspertas.
Vis dėlto V. Miškinis teigė, kad vertinant elektros gamybos specifiką, šiek tiek didesnį pliusą galėtų pelnyti „Westinghouse“, kuri gamina mažesnės galios reaktorius.
„Jeigu vertinsime tolesnę perspektyvą, Lietuva, pasirinkusi „Westinghouse“, ateityje galėtų statyti ne tik du, bet ir tris blokus. O jeigu strateginiu investuotoju taptų „Hitachi GE“, tektų apsiriboti dviem šiek tiek didesnės galios blokais“, – sakė pašnekovas.
Apie antrą bloką negalvoja
Kad „Westinghouse“ statomi iki 1150 MW galios reaktoriai Lietuvai yra priimtinesni, buvo minėta dar 2008 m. Tais metais „Lietuvos energijos“ patvirtintose išankstinėse techninėse sąlygose nurodoma, kad būsimosios Visagino AE didžiausia leistina vieno energetinio bloko galia negali viršyti 1300 MW.
Tuo metu iš karto svarstyta, kad šios sąlygos duris į Lietuvą atvers ribotam skaičiui reaktorių, tarp jų – „Westinghouse“ gamybos.
R.Vaitkus patikslino, kad šiuo metu tokio bloko galios ribojimo nėra – ji galėtų svyruoti nuo 600 iki 1600 MW: „Žinoma, galia yra vienas kriterijų, kuris bus vertinamas renkantis strateginį investuotoją. Tačiau atsižvelgsime ir į kitus techninius parametrus, kurie bus tik kompleksinio vertinimo dalis. Abiejų pretendentų pasiūlymai reaktoriaus galios klausimu yra lygiaverčiai.“
Tačiau išgirdęs klausimą, ar Lietuva svarstytų galimybę statyti ne du, o tris blokus, Visagino AE atstovas tik nusijuokė: „Šiuo metu kalba eina apie vieną bloką“.
Naujos AE suminė galia planuojama iki 3400 MW. Premjeras A. Kubilius ne kartą buvo minėjęs, kad pirmojo bloko, kurį planuojama pradėti statyti 2014 m., galia gali siekti iki 1700 MW.
Elektros kaina – nesvarbu?
V. Miškinis pripažino, kad abu pretendentai pelnytų po minusą vertinant statybų planavimo patirtį, nes iki šiol tiek „Westinghouse“, tiek „Hitachi GE“ dažniau užimdavo įrangos tiekėjų, o ne strateginių investuotojų vietą. Tačiau pastaruoju metu įmonės keičia strategijas ir tampa ilgalaikiais investuotojais, o ne tik įrangos pardavėjais.
„Šių abiejų įmonių metinis biudžetas viršija mūsų šalies bendrąjį vidaus produktą. Taigi abi kompanijos be vargo turėtų surasti ir finansinių pajėgumų ir specialistų. Tuo Lietuvai reiktų mažiausiai jaudintis“, – pridūrė V. Miškinis.
Taigi renkantis iš šių dviejų kandidatų, eksperto nuomone, esminiu kriterijumi turėtų tapti finansinės sąlygos: pirmiausia – elektros kaina vartotojams ir laikas, per kurį strateginis investuotojas planuoja atgauti įdėtus pinigus.
Premjeras A. Kubilius taip pat šią savaitę kalbėjo, kad pačių žymiausių branduolinių jėgainių statytojų konkurencija leis Lietuvai gauti „patį geriausią rezultatą“ – pigiausią elektros energiją, saugiausią technologiją ir mažiausią statybos kainą.
Tačiau R. Vaitkus akcentavo, kad elektros kainą nustatys rinka, tad prognozuoti, kokia bus kaina 2020-aisiais, esą sudėtinga.
