Analitikai svarsto, kad kai kuriose teritorijose daugės būstų, kuriuose nebebus kam gyventi.
Per dešimtmetį kai kuriose apskrityse gyventojų sumažėjo daugiau kaip 20 proc., rodo Statistikos departamento išankstiniai visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Anot nekilnojamojo turto (NT) specialistų, apie būsto plėtrą tokiuose regionuose negali būti nė kalbos, atsargiai reikėtų investuoti ir į daugiabučių renovaciją bei miestų infrastruktūrą, rašo „Verslo žinios“.
Statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį 28 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo 15–20 proc., o septyniose – daugiau nei 20 proc. Gyventojų nemažėjo tik Klaipėdos, Vilniaus, Kauno rajonų savivaldybėse ir Neringoje. Labiausiai prie gyventojų skaičiaus mažėjimo prisidėjo emigracija. Šiemet kas mėnesį apie išvykimą deklaruoja daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad per šiuos metus šalį paliks per 50 tūkst. gyventojų.
„Svarbiausias klausimas – kaip valdyti besitraukiančius miestus, kad nepamatuotos investicijos į inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą netaptų našta. Žmonės, kurie liks gyventi tuose miesteliuose, nesugebės išlaikyti didelės infrastruktūros ir viskas pakibs ant valstybės pečių“, – sakė Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Eika“ vadovas.
Anot Žygimanto Maurico, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto, vertinant gyvenamojo NT rinką, mažesnių miestų perspektyva liūdnoka – būstų paklausos ir statybų prielaidų juose nėra. Tikėtina, kad kai kuriose teritorijose daugės būstų, kuriuose nebebus kam gyventi. Pavyzdžiui, Suomija ir Vokietija griovė daugiabučius ir ardė infrastruktūrą teritorijose, kuriose nesivystė pramonė ir mažėjo gyventojų skaičius.
Išankstiniais surašymo duomenimis, apie 40 proc. šalies gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose. Vilniaus mieste gyventojų skaičius kito neryškiai (sumažėjo 2,7 proc. ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – sumažėjo nuo 13 proc. iki 16 proc.
