Jei nori taikos – ruoškis karui. Taip prieš daugiau nei 1600 metų pasakė romėnų rašytojas Vegecijus. Jei jis teisus, tuomet labiausiai taikos nori Artimųjų Rytų šalys: Saudo Arabija, Omanas, Jordanija ir Izraelis. Šios šalys daugiausia išleidžia gynybai, vertinant išlaidų santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP).
Tačiau nepanašu, kad Vegecijus buvo visiškai teisus. Galbūt Artimųjų Rytų šalių lyderiai giliai širdyje iš tiesų nori taikos, tačiau jų išlaidos gynybai vargu ar prisideda prie stabilumo – regione ne vieną dešimtmetį tvyro įtampa.
Daugelis Artimųjų Rytų šalių gynybai išleidžia daugiau nei 3 proc. BVP – tiek neišleidžia nė viena Vakarų Europos valstybė. Mažiau nei 3 proc. BVP regione 2010 m. išleido tik Egiptas (2 proc.) ir Irakas (2,4 proc.), iš kurio tik praėjusių metų pabaigoje buvo išvesti JAV kariai. Irano išlaidos gynybai nėra žinomos.
Gynybai solidžią savo pajamų dalį skiria Pietryčių Azijoje esantis Rytų Timoras. Praėjusio amžiaus pabaigoje šioje šalyje vis kildavo neramumų, kuriuos pakurstydavo Indonezija. Pastaroji anksčiau buvo okupavusi Rytų Timorą. Pastarieji metai buvo jau ramesni, tačiau kartais vis prasiverždavo išpuoliai.
Pagal turimus duomenis pasaulyje pagal išlaidas gynybai pirmauja Saudo Arabija, tam skirianti dešimtadalį visų šalies uždirbamų pinigų. Saudo Arabija yra ir didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja. Visiška priešingybė yra Mauricijus – nedidelė sala Indijos vandenyne. Ji gynybai išleidžia 100 kartų mažesnę BVP dalį nei Saudo Arabija.
Beje, ne viena NATO narė 2010 m. gynybai toli gražu neskyrė 2 proc. BVP – ribos, kurią turėtų pasiekti visos narės. Šia prasme vienomis „drausmingiausių“ yra Graikija ir Portugalija, 2010 m. skyrusios gynybai daugiau nei 2 proc. BVP, bet po to pritrūkusios pinigų paskoloms grąžinti.
