Pastaruosius pusę metų euro zonos šalių skolų problemos vis mažėjo, o finansų rinkose įsigalėjo stabilumas. Pirmoje vasaros pusėje daugiausia bėdų kėlusių šalių – Ispanijos ir Italijos –obligacijų pajamingumas smarkiai smuko, o Italija, atrodo, apskritai dingo iš skolų krizės akiračio. Euro zonos šalių skolų krizę gerokai sušvelnino liepą ir rugsėjį išsakyti Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai. Liepos 26 d. M. Draghi pranešė, kad ECB darys viską, ką tik gali, siekdama išsaugoti eurą, o rugsėjo 26 d. ECB vadovas paskelbė obligacijų supirkimo planą, pagal kurį galima neribotai įsigyti skolų slegiamų šalių obligacijų ir taip sumažinti jų skolinimosi sąnaudas. Šie M. Draghi pareiškimai, rodos, tapo lemtingu posūkiu, sprendžiant valiutų sąjungos problemas. Tačiau ar ilgam?
Atkreipkime dėmesį į Kiprą, nedidelę Europos valstybę, įsikūrusią Viduržemio jūros saloje, kuri prie euro zonos prisijungė 2008 m. sausio 1-ąją. Kipras yra trečia mažiausia euro zonos valstybė pagal sukuriamą BVP ir sudaro mažiau nei 0,2 proc. visos euro zonos ekonomikos. Šalis šiuo metu prašo vadinamosios Trijulės (ECB, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos) finansinės paramos, kuri išgelbėtų valstybę nuo bankroto. Atrodytų, finansinė parama Kiprui turėtų būti lengvai suteikta, nes tai maža šalis. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Kaip Kipras susidūrė su tokiomis problemomis? Prieš dvejus metus šioje šalyje sprogo nekilnojamojo turto ir statybų burbulas, kurį sukėlė lengva ranka dalyti kreditai ir prasta finansų sektoriaus priežiūra. Smarkiai smuko būstų kainos ir paklausa. Europos Komisija apskaičiavo, kad šiuo metu Kipre, turinčiame tik apie 840 tūkst. gyventojų, siūloma įsigyti apie 50 tūkst. naujų būstų, nors per pirmus devynis 2012 m. mėnesius jų parduota tik 4,9 tūkst. Tad Kipre šiuo metu pastatytų būstų užteks beveik dešimčiai metų į priekį. Šalyje smarkiai smukus statyboms, sparčiai pradėjo augti nedarbas – pakilo nuo 6 iki 10 proc. Statybų bendrovės ir gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebegalėjo bankams grąžinti paskolų. Dėl didelio blogųjų paskolų portfelio Kipro bankai atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Taip pat šalyje įsivyravo recesija, prie kurios prisidėjo ne tik vidinės šalies problemos, bet ir glaudūs prekybos saitai su Graikija, kuri išgyvena ne geriausius laikus. Kipro biudžeto deficitas išliko didelis ir, manoma, kad 2012 m. sudarė apie 3,7 proc. Šalies skola, kuri 2008 m. siekė apie 48,6 proc. BVP, šiuo metu padidėjo iki beveik 75 proc. BVP. Tad, sprogus nekilnojamojo turto burbului, prasidėjus recesijai, bankrutuojant bankams, augant biudžeto deficitui, Kipras atsidūrė prie bankroto ribos. Finansų rinkose jam jau senokai niekas nebenori skolinti, o šalies obligacijų pajamingumas viršijo 10 proc. ribą. Štai kodėl Kipras prašo tarptautinės finansinės paramos.
Atrodytų, šios šalies problemų scenarijus panašus į Ispanijos ir Airijos, todėl Trijulė turėtų nesunkiai suteikti paramą tokio dydžio valstybei kaip Kipras. Tačiau situacija nėra tokia paprasta. Kiprą galima pavadinti euro zonos lengvatinių mokesčių zona. Kaip minėta, šalyje labai silpna finansų sektoriaus priežiūra ir lengvatinių mokesčių zonoms būdingi maži mokesčiai. Pavyzdžiui, Kipro įmonių pelno mokestis siekia vos 10 proc. ir yra mažiausias euro zonoje. Dėl šių mokestinių lengvatų ir priežiūros stokos šalies bankai sulaukė gana didelio pinigų srauto ir smarkiai išsipūtė. Kipro finansų sektorius šiuo metu sukuria apie 9 proc. šalies BVP ir pagal tai euro zonoje nusileidžia tik Airijai (10,2 proc. BVP).
Finansų sektorius sudaro reikšmingą Kipro ekonomikos dalį ir vyriausybė negali leisti įvykti masiniams bankų bankrotams. Dėl to reikšmingą prašomos paramos dalį šalis panaudos vietos bankams gelbėti. Tačiau čia ir susiduriama su didžiausia politinio konflikto problema. Dėl palankių bankininkystės ir mokestinių sąlygų Kipras tapo valstybe, per kurios finansų sistemą Rusijos oligarchai išplovė dideles sumas grynųjų pinigų. Didelę depozitų dalį Kipro bankuose sudaro rusų pinigai. Tad Trijulė, padėdama Kipro bankams, euro zonos šalių mokesčių mokėtojų lėšomis iš dalies gelbėtų Rusijos oligarchų pinigus. Tai sulaukė didžiųjų Europos šalių politikų, ypač Vokietijos, pasipiktinimo.
Vokietijos specialiosios tarnybos net atliko tyrimą ir jis patvirtino, kad didžiąją dalį Kipro bankų depozitų sudaro nešvarūs turtingų rusų pinigai. Tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 26 mlrd. eurų Kipro bankų indėlių (150 proc. šalies BVP) priklauso rusams. Dėl to dar 2011 m. pabaigoje Rusija Kiprui suteikė 2,5 mlrd. eurų paskolą. O šiuo metu vien tam, kad Kipro bankai nebankrutuotų, jiems reikia apie 10 mlrd. eurų kapitalo injekcijos. Šalis prašo 15 mlrd. eurų paramos iš Trijulės ir dar 5 mlrd. eurų iš Rusijos – iš viso 20 mlrd. eurų. Nors tai nelabai didelė suma euro zonos mastu, ji sudaro… net 107 proc. viso Kipro BVP. Šalis yra ant bankroto slenksčio, o ją gelbėti kol kas atsisakoma dėl politinio nenoro.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble neseniai teigė, kad Kipro skolų problemos nesukeltų rimtesnių rūpesčių visai euro zonai. Jis pridūrė, jog būtent dėl to šiai šaliai negali būti teikiama parama iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, nes jo lėšos gali būti skirtos tik esminėms euro zonos problemoms spręsti – tai viena pagalbos teikimo sąlygų. Taigi, Vokietija toliau priešinasi tam, kad Kiprui būtų suteikta finansinė parama, ir šis klausimas atidėtas iki kovo.
Tačiau du didžiausi Kipro bankai turi palyginti didelius filialus Graikijoje. Dėl to Kipro bankų bankrotas sukeltų gana rimtą sąmyšį Graikijoje. Tai suduotų smūgį silpnai šalies bankų sistemai ir atnaujintų neramumus. Dėl to galėtų prasidėti domino efektas – reikėtų papildomų pinigų Graikijos bankams gelbėti ir jau iškiltų rizika, kad dvi šalys – Graikija ir Kipras – gali palikti euro zoną. Tikriausiai po pastarųjų trejų metų įvykių niekas neabejoja, kad Graikijos problemos daro didelę įtaką finansų rinkoms ir sukelia neigiamų padarinių kitoms skolų problemų turinčioms valstybėms. O euro zonos valstybės nebenori teikti Graikijai papildomos pagalbos, nes ši neįvykdo biudžeto deficito reikalavimų.
Neseniai finansų rinkose savarankiškai pasiskolino Airija ir Portugalija. Dėl grėsmės, kad gali padidėti Kipro ir Graikijos problemos, šios šalys veikiausiai ir vėl prarastų galimybę savarankiškai skolintis finansų rinkose, o euro zonai prireiktų ieškoti lėšų šioms valstybėms pagelbėti.
Taigi, ar iš tiesų Kipras yra toks mažas, kad negalėtų iškelti euro egzistavimo klausimo?
