Kol kas dvikalbės gatvių lentelės kabinamos nelegaliai.
Lenkai ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Lenkijoje įrodinėja, kad Lietuva tikslingai ir užsispyrusiai diskriminuoja lenkus Lietuvoje ir siekia juos asimiliuoti. Dažnai minima Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurios neva Lietuva nesilaiko. Vis dėlto artimiausiu metu Lietuvos Vyriausybė ketina pateikti Tautinių mažumų įstatymo projektą, leisiantį naudoti viešus užrašus ir tautinės mažumos kalba.
Per pačius savivaldybių rinkimus europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pasikvietė grupę kolegų iš Europos Parlamento, kad galėtų gyvai pademonstruoti, kaip lietuviai skriaudžia lenkus. Vilniuje buvo surengtas dalies Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikimas, kurio metu surengtoje spaudos konferencijoje V. Tomaševskis aiškino, kad būtina pripažinti Lietuvos lenkus kaip „autochtoninę“ etninę mažumą, tai yra ne atsikrausčiusią, o gyvenančią nuo senų laikų.
Anot V. Tomaševskio, „autochtoninės tautinės mažumos [Lietuvoje] negali pasidžiaugti tokiomis teisėmis, nors lenkų tautinė mažuma yra vietinė, kuri gyvena čia nuo amžių, praktiškai gyveno visada ir sudaro didelį procentą gyventojų“. Lenkų rinkimų akcijos lyderis aiškino, kad derėtų skirti „naujuosius imigrantus“ ir „autochtonines mažumas“, kurios turėtų naudotis platesnėmis teisėmis.
Kovo 11-ąją Varšuvoje prie Lietuvos ambasados buvo surengtas nedidelis piketas, kuriame dalyvavę lenkai kvietė „stabdyti lenkų diskriminaciją Lietuvoje“. Kaip skelbė lenkų portalas radiozet.pl, vienas akcijos organizatorių, lenkų mažumas ginančios asociacijos „Memoriae Fidelis“ vadovas Aleksandras Szychtas, žiniasklaidos atstovams aiškino, jog Lietuvoje „spaudžiamos lenkiškos šeimos, kad neleistų savo vaikų į lenkiškas mokyklas. Yra sunkiau surasti darbą valstybinėse įstaigose, jeigu kas nors kalba su lenkišku akcentu. Negalima kabinti dvikalbių užrašų, nors tai Europoje yra įprasta“. Tai jau ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis piketas prie Lietuvos ambasados, kurį organizavo jaunasis lenkų radikalas, neslepiantis savo nacionalistinių pažiūrų – jas galima išvysti prieš keletą metų A. Szychto įkurtame tinklalapyje www.polskiekresy.pl.
Negalima, bet labai reikia
Tarp Lietuvos lenkų priekaištų Lietuvos valdžiai yra nepasitenkinimas, kad neleidžiama lenkų gyvenamose teritorijose naudoti viešų užrašų ir lenkų kalba. Buitiškai ši problema yra žinoma kaip „gatvių lentelių“ klausimas. V. Tomaševskis kovo pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, lenkai negali naudotis prideramomis tautinių mažumų teisėmis, mat lenkiškų rajonų valdžios įstaigose trukdoma vartoti lenkų kalbą, negali rašyti gatvių ar kitų užrašų savo gimtąja kalba.
Negali, bet vis tiek rašo. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus oficialūs viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine, tai yra, lietuvių kalba. Tačiau šios nuostatos piktybiškai nesilaikoma Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) jau prieš keletą metų skyrė baudas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vadovei Liucinai Kotlovskai už Valstybinės kalbos įstatymo nevykdymą.
Šie VKI sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis nusprendė, kad VKI teisi, ir įstatymas turi būti vykdomas. Vilniaus rajono administracija apskundė ir šį sprendimą – šį kartą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kol kas galutinio nuosprendžio dar nėra. „Per pastaruosius metus apie 10 lenkų mažumos atstovų gavo pinigines baudas už naudojimą viešuose užrašuose savo gimtąją kalbą. Manau, kad tokių atvejų neturi būti, ypač Europos Sąjungoje“, – aiškino V. Tomaševskis.
Daugiakalbė Europa
Reikia pripažinti, kad Lietuvos lenkai turi tam tikrą pagrindą reikalauti dvigubų užrašų gatvėse ar kitose viešosiose vietose. Lietuvos dar 2000 metais ratifikuotos Europos Tarybos „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos“ 11 straipsnio 3 dalis skelbia: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.“
Šiuo metu iš 27 ES valstybių narių 18-oje valstybių leidžiama rašyti gatvių pavadinimus ir kitus topografinius ženklus tautinių mažumų kalbomis, taip pat administraciniuose vienetuose, kur tautinės mažumos sudaro ženklią gyventojų daugumą, greta valstybinės kalbos vartoti kitą – tautinių mažumų kalbą. Pačioje Lenkijoje 2005 metais priimtame Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatyme nustatyta, kad papildomi tradiciniai pavadinimai tautinės mažumos kalba gali būti vartojami šalia oficialiųjų vietovardžių.
Sovietinio paveldo įstatymas
Apeliuodami nuorodomis į nuostatą dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo Lietuvos lenkų atstovai įsitikinę, kad patys turi teisę tiesiogiai remtis Europos Tarybos konvencija ir spjauti į Lietuvos įstatymus. Vis dėlto Lietuvos valdžios institucijos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad suteikė pagrindą ieškoti ir rasti pretekstų priekaištauti dėl iki šiol aiškiai į Lietuvos įstatymus neperkeltų Europos Tarybos konvencijos nuostatų.
Dešimt metų niekam neužkliuvo, kad dabartinis Valstybinės kalbos įstatymas nelabai dera su minėtu konvencijos 11 straipsniu. Iki šiol Lietuvoje nėra įstatymo, skirto tautinių mažumų teisių realizavimui ir gynimui. Iki pat 2010-ųjų sausio 1 d. galiojo tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais. Šio įstatymo galiojimas buvo nuolat pratęsiamas, tačiau V. Tomaševskis gali būti teisus teigdamas, kad Lietuvoje tik dabar keičiama situacija, kuri buvo reglamentuojama dar sovietų laikais.
Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos valdžia nesugebėjo matyti tautinių mažumų, tad galiausiai jos pradėjo priminti apie save ne pačiu maloniausiu būdu. Ilgą laiką Lietuvos lenkai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o rusai – Visagine gyveno tarsi rezervatuose, kuriuose rodytis oficialios valdžios atstovai nematė reikalo. Šie regionai – tarsi užjūrio kolonijos tik nominaliai priklausė Lietuvai, tačiau realiai juose egzistavo ir vis dar tebeegzistuoja savi papročiai ir savos taisyklės. Kad reikia laikytis dar ir Lietuvos įstatymų – nuostabiu atradimu tik visai neseniai tapo abiem pusėms abipus rezervato sienų. Šia prasme Lietuvos lenkams ir Lenkijai tenka padėkoti už tai, kad priminė Lietuvos valdžiai apie nepadarytus darbus.
Lietuvos vyriausybės programoje buvo nurodyta, kad 2010 metais Kultūros ministerija turi parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau jo iki šiol vis dar nėra. 2010-aisiais Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, priklausantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, pateikė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriame buvo siūloma, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba“, o „informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba“. Šis įstatymo projektas buvo sukritikuotas Vyriausybės bei Seimo komitetų, ypač akcentuojant, kad siūlomos nuostatos būtų nesuderinamos su Valstybinės kalbos ir Vietos savivaldos įstatymais.
Kaip žurnalui IQ teigė J. Narkevičius, šiuo metu jis laukia, kada Vyriausybė pateiks savo įstatymo projektą. „Tikėjausi, kad jau šioje Seimo pavasario sesijoje bus pateiktas įstatymo projektas, nes šie klausimai susiję ir su švietimo įstatymo pataisomis, kuriose kalbama apie švietimą tautinių mažumų mokyklose“, – teigė J. Narkevičius.
Lenkiškos lentelės bus?
Vyriausybė pripažino, kad reikia pagaliau spręsti nuolat iškylančią „lentelių problemą“ ir aiškiau reglamentuoti tautinių mažumų teises atskiru teisės aktu. Kultūros ministerija šiemet parengė Tautinių mažumų įstatymo numatomo teisinio reguliavimo koncepciją. Koncepcijoje nurodoma, kad būsimame įstatyme numatoma apibrėžti „tautinės mažumos“ ir „tautinės mažumos organizacijos“ sąvokas, reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves, tautinių mažumų kalbų vartojimą. Kaip teigė Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas, tikimasi, kad kai koncepcija bus patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Kultūros ministerija parengs įstatymo projektą ir greičiausiai jis jau galės būti svarstomas Seimo rudens sesijoje.
Netrukus gali atsirasti legali galimybė vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip trečdalis tautinei mažumai priklausančių asmenų, gatvių pavadinimus nurodyti ir tautinių mažumų kalbomis.
Galima iš anksto numatyti, kad daugiausia diskusijų kels koncepcijos teiginys, jog būsimame įstatyme „bus įtvirtinta galimybė gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip trečdalis tautinei mažumai priklausančių asmenų, greta vietovių, gatvių ir kitų topografinių objektų oficialiųjų pavadinimų valstybine kalba teikti ir tradicinius pavadinimus tautinių mažumų kalbomis.“
Kaip rašoma darbo grupės, rengusios koncepcijos projektą, paaiškinime, pasirinktas aukštesnis barjeras, nei kitose ES valstybėse, kada gali būti vartojama tautinių mažumų kalba – šie kriterijai svyruoja nuo 10 iki 20 procentų. Siūlomas 1/3 barjeras laikomas kompromisiniu variantu: konstatuojama, kad „Lietuvos visuomenėje vyrauja kritiškos nuostatos dėl galimybės plačiau taikyti tautinės mažumos kalbas, tačiau dar aukštesnis 40 ar 50 proc. kiekybinis barjeras prieštarautų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.“
Pagal koncepcijoje siūlomą nuostatą gatvių lentelių ir kitų užrašų tautinių mažumų kalbomis galėtų atsirasti Visagino mieste (apie 52,4 proc. gyventojų priklauso rusų tautinei mažumai), atskiruose Vilniaus rajono (apie 61,3 proc. lenkų) ir Šalčininkų rajono (apie 79,4 proc. lenkų) administraciniuose vienetuose. Būtų siūlomos ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, kad užrašai lenkų ar rusų kalbomis nepažeistų įstatymų.
Anot Seimo nario J. Narkevičiaus, parengta koncepcija derinta su Tautinių bendrijų taryba ir jos dabartinis variantas būtų priimtinas Lietuvos lenkams. Tai leidžia tikėtis, kad pagaliau bent vienu priekaištu Lietuvai iš tautinių mažumų pusės gali likti mažiau.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. balandžio mėn. numeryje.
Lenkai ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Lenkijoje įrodinėja, kad Lietuva tikslingai ir užsispyrusiai diskriminuoja lenkus Lietuvoje ir siekia juos asimiliuoti. Dažnai minima Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurios neva Lietuva nesilaiko. Vis dėlto artimiausiu metu Lietuvos Vyriausybė ketina pateikti Tautinių mažumų įstatymo projektą, leisiantį naudoti viešus užrašus ir tautinės mažumos kalba.
Per pačius savivaldybių rinkimus europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pasikvietė grupę kolegų iš Europos Parlamento, kad galėtų gyvai pademonstruoti, kaip lietuviai skriaudžia lenkus. Vilniuje buvo surengtas dalies Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikimas, kurio metu surengtoje spaudos konferencijoje V. Tomaševskis aiškino, kad būtina pripažinti Lietuvos lenkus kaip „autochtoninę“ etninę mažumą, tai yra ne atsikrausčiusią, o gyvenančią nuo senų laikų. Anot V. Tomaševskio, „autochtoninės tautinės mažumos [Lietuvoje] negali pasidžiaugti tokiomis teisėmis, nors lenkų tautinė mažuma yra vietinė, kuri gyvena čia nuo amžių, praktiškai gyveno visada ir sudaro didelį procentą gyventojų“. Lenkų rinkimų akcijos lyderis aiškino, kad derėtų skirti „naujuosius imigrantus“ ir „autochtonines mažumas“, kurios turėtų naudotis platesnėmis teisėmis.
Kovo 11-ąją Varšuvoje prie Lietuvos ambasados buvo surengtas nedidelis piketas, kuriame dalyvavę lenkai kvietė „stabdyti lenkų diskriminaciją Lietuvoje“. Kaip skelbė lenkų portalas radiozet.pl, vienas akcijos organizatorių, lenkų mažumas ginančios asociacijos „Memoriae Fidelis“ vadovas Aleksandras Szychtas, žiniasklaidos atstovams aiškino, jog Lietuvoje „spaudžiamos lenkiškos šeimos, kad neleistų savo vaikų į lenkiškas mokyklas. Yra sunkiau surasti darbą valstybinėse įstaigose, jeigu kas nors kalba su lenkišku akcentu. Negalima kabinti dvikalbių užrašų, nors tai Europoje yra įprasta“. Tai jau ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis piketas prie Lietuvos ambasados, kurį organizavo jaunasis lenkų radikalas, neslepiantis savo nacionalistinių pažiūrų – jas galima išvysti prieš keletą metų A. Szychto įkurtame tinklalapyje www.polskiekresy.pl.
Negalima, bet labai reikia
Tarp Lietuvos lenkų priekaištų Lietuvos valdžiai yra nepasitenkinimas, kad neleidžiama lenkų gyvenamose teritorijose naudoti viešų užrašų ir lenkų kalba. Buitiškai ši problema yra žinoma kaip „gatvių lentelių“ klausimas. V. Tomaševskis kovo pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, lenkai negali naudotis prideramomis tautinių mažumų teisėmis, mat lenkiškų rajonų valdžios įstaigose trukdoma vartoti lenkų kalbą, negali rašyti gatvių ar kitų užrašų savo gimtąja kalba.
Negali, bet vis tiek rašo. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus oficialūs viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine, tai yra, lietuvių kalba. Tačiau šios nuostatos piktybiškai nesilaikoma Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) jau prieš keletą metų skyrė baudas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vadovei Liucinai Kotlovskai už Valstybinės kalbos įstatymo nevykdymą. Šie VKI sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis nusprendė, kad VKI teisi, ir įstatymas turi būti vykdomas. Vilniaus rajono administracija apskundė ir šį sprendimą – šį kartą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kol kas galutinio nuosprendžio dar nėra. „Per pastaruosius metus apie 10 lenkų mažumos atstovų gavo pinigines baudas už naudojimą viešuose užrašuose savo gimtąją kalbą. Manau, kad tokių atvejų neturi būti, ypač Europos Sąjungoje“, – aiškino V. Tomaševskis.
Daugiakalbė Europa
Reikia pripažinti, kad Lietuvos lenkai turi tam tikrą pagrindą reikalauti dvigubų užrašų gatvėse ar kitose viešosiose vietose. Lietuvos dar 2000 metais ratifikuotos Europos Tarybos „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos“ 11 straipsnio 3 dalis skelbia: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.“
Šiuo metu iš 27 ES valstybių narių 18-oje valstybių leidžiama rašyti gatvių pavadinimus ir kitus topografinius ženklus tautinių mažumų kalbomis, taip pat administraciniuose vienetuose, kur tautinės mažumos sudaro ženklią gyventojų daugumą, greta valstybinės kalbos vartoti kitą – tautinių mažumų kalbą. Pačioje Lenkijoje 2005 metais priimtame Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatyme nustatyta, kad papildomi tradiciniai pavadinimai tautinės mažumos kalba gali būti vartojami šalia oficialiųjų vietovardžių.
Sovietinio paveldo įstatymas
Apeliuodami nuorodomis į nuostatą dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo Lietuvos lenkų atstovai įsitikinę, kad patys turi teisę tiesiogiai remtis Europos Tarybos konvencija ir spjauti į Lietuvos įstatymus. Vis dėlto Lietuvos valdžios institucijos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad suteikė pagrindą ieškoti ir rasti pretekstų priekaištauti dėl iki šiol aiškiai į Lietuvos įstatymus neperkeltų Europos Tarybos konvencijos nuostatų.
Dešimt metų niekam neužkliuvo, kad dabartinis Valstybinės kalbos įstatymas nelabai dera su minėtu konvencijos 11 straipsniu. Iki šiol Lietuvoje nėra įstatymo, skirto tautinių mažumų teisių realizavimui ir gynimui. Iki pat 2010-ųjų sausio 1 d. galiojo tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais. Šio įstatymo galiojimas buvo nuolat pratęsiamas, tačiau V. Tomaševskis gali būti teisus teigdamas, kad Lietuvoje tik dabar keičiama situacija, kuri buvo reglamentuojama dar sovietų laikais.
Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos valdžia nesugebėjo matyti tautinių mažumų, tad galiausiai jos pradėjo priminti apie save ne pačiu maloniausiu būdu. Ilgą laiką Lietuvos lenkai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o rusai – Visagine gyveno tarsi rezervatuose, kuriuose rodytis oficialios valdžios atstovai nematė reikalo. Šie regionai – tarsi užjūrio kolonijos tik nominaliai priklausė Lietuvai, tačiau realiai juose egzistavo ir vis dar tebeegzistuoja savi papročiai ir savos taisyklės. Kad reikia laikytis dar ir Lietuvos įstatymų – nuostabiu atradimu tik visai neseniai tapo abiem pusėms abipus rezervato sienų. Šia prasme Lietuvos lenkams ir Lenkijai tenka padėkoti už tai, kad priminė Lietuvos valdžiai apie nepadarytus darbus.
Lietuvos vyriausybės programoje buvo nurodyta, kad 2010 metais Kultūros ministerija turi parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau jo iki šiol vis dar nėra. 2010-aisiais Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, priklausantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, pateikė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriame buvo siūloma, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba“, o „informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba“. Šis įstatymo projektas buvo sukritikuotas Vyriausybės bei Seimo komitetų, ypač akcentuojant, kad siūlomos nuostatos būtų nesuderinamos su Valstybinės kalbos ir Vietos savivaldos įstatymais.
Kaip žurnalui IQ teigė J. Narkevičius, šiuo metu jis laukia, kada Vyriausybė pateiks savo įstatymo projektą. „Tikėjausi, kad jau šioje Seimo pavasario sesijoje bus pateiktas įstatymo projektas, nes šie klausimai susiję ir su švietimo įstatymo pataisomis, kuriose kalbama apie švietimą tautinių mažumų mokyklose“, – teigė J. Narkevičius.
Lenkiškos lentelės bus?
Vyriausybė pripažino, kad reikia pagaliau spręsti nuolat iškylančią „lentelių problemą“ ir aiškiau reglamentuoti tautinių mažumų teises atskiru teisės aktu. Kultūros ministerija šiemet parengė Tautinių mažumų įstatymo numatomo teisinio reguliavimo koncepciją. Koncepcijoje nurodoma, kad būsimame įstatyme numatoma apibrėžti „tautinės mažumos“ ir „tautinės mažumos organizacijos“ sąvokas, reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves, tautinių mažumų kalbų vartojimą. Kaip teigė Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas, tikimasi, kad kai koncepcija bus patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Kultūros ministerija parengs įstatymo projektą ir greičiausiai jis jau galės būti svarstomas Seimo rudens sesijoje.
Netrukus gali atsirasti legali galimybė vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip trečdalis tautinei mažumai priklausančių asmenų, gatvių pavadinimus nurodyti ir tautinių mažumų kalbomis.
Galima iš anksto numatyti, kad daugiausia diskusijų kels koncepcijos teiginys, jog būsimame įstatyme „bus įtvirtinta galimybė gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip trečdalis tautinei mažumai priklausančių asmenų, greta vietovių, gatvių ir kitų topografinių objektų oficialiųjų pavadinimų valstybine kalba teikti ir tradicinius pavadinimus tautinių mažumų kalbomis.“ Kaip rašoma darbo grupės, rengusios koncepcijos projektą, paaiškinime, pasirinktas aukštesnis barjeras, nei kitose ES valstybėse, kada gali būti vartojama tautinių mažumų kalba – šie kriterijai svyruoja nuo 10 iki 20 procentų. Siūlomas 1/3 barjeras laikomas kompromisiniu variantu: konstatuojama, kad „Lietuvos visuomenėje vyrauja kritiškos nuostatos dėl galimybės plačiau taikyti tautinės mažumos kalbas, tačiau dar aukštesnis 40 ar 50 proc. kiekybinis barjeras prieštarautų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.“
Pagal koncepcijoje siūlomą nuostatą gatvių lentelių ir kitų užrašų tautinių mažumų kalbomis galėtų atsirasti Visagino mieste (apie 52,4 proc. gyventojų priklauso rusų tautinei mažumai), atskiruose Vilniaus rajono (apie 61,3 proc. lenkų) ir Šalčininkų rajono (apie 79,4 proc. lenkų) administraciniuose vienetuose. Būtų siūlomos ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, kad užrašai lenkų ar rusų kalbomis nepažeistų įstatymų.
Anot Seimo nario J. Narkevičiaus, parengta koncepcija derinta su Tautinių bendrijų taryba ir jos dabartinis variantas būtų priimtinas Lietuvos lenkams. Tai leidžia tikėtis, kad pagaliau bent vienu priekaištu Lietuvai iš tautinių mažumų pusės gali likti mažiau.
