Vandens pramogas, nors Panevėžyje ir skurdžias, pamėgusiems gyventojams po metų ar poros gali tekti iš dabartinio „Ekrano“ marių paplūdimio kraustytis į kitą užtvankos pusę.
Jei šiais metais į miesto biudžetą pavyks surinkti daugiau pajamų nei planuojama, Savivaldybė nusiteikusi už juos grąžinti dalį skolų, aptvarkyti gatves ir įrengti modernų miesto paplūdimį prie „Ekrano“ marių. U.Mikaliūno nuotr.
Jei šiais metais į miesto biudžetą pavyks surinkti bent 12 mln. litų daugiau pajamų nei planuojama, Savivaldybė nusiteikusi už juos grąžinti dalį skolų, aptvarkyti gatves ir įrengti miesto paplūdimį prie „Ekrano“ marių.
„Jau parengtas paplūdimio įrengimo techninis projektas, išduotas statybos leidimas.
Trūksta tik vienos smulkmenos – pinigų“, – teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras.
Paplūdimiui numatyta skirti apie 1,4 mln. litų. Už tuos pinigus 9,8 tūkst. kvadratinių metrų sklype planuojama pertvarkyti šiuo metu betoninėmis plokštėmis išklotą užtvankos kranto šlaitą taip, kad būtų galima saugiau nulipti į vandenį, vandenyje įrengti sutvirtinimus, kad upė neišplautų smėlio. Taip pat paplūdimyje pastatyti persirengimo kabinų, tualetų, įrengti vaikų žaidimų ir tinklinio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus bei apšvietimą.
Naujo paplūdimio Savivaldybei prireikė, nes dabartinė miesto maudykla „Ekrano“ gamyklos pašonėje įrengta privačiame sklype – teritoriją, kur daug metų panevėžiečiai renkasi į paplūdimį, prieš keletą metų atsiėmė žemės savininkai. Už tai, kad miesto žmonės turėtų maudyklą, Savivaldybė kasmet sklypo savininkus atleidžia nuo dalies žemės mokesčio.
Nors panevėžiečiai maudosi Piniavoje, Nevėžyje ties Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkais, pasak Ž. Kvedaro, Panevėžys iki šiol neturi vietos, kuri būtų įteisinta kaip paplūdimys.
Panevėžiui gėda prieš kaimą
Panevėžio politikų nuomonės dėl paplūdimio labai prieštaringos. Tarybos narys Povilas Vadopolas tvirtina esąs pasibaisėjęs tokia idėja ir kaltina valdančiuosius švaistant biudžeto lėšas.
„Kiekvienas Tarybos narys privalo žinoti, kad jei į biudžetą surenkama daugiau lėšų nei suplanuota, papildomos pajamos skiriamos skoloms padengti. Panevėžio savivaldybės skolos siekia apie 100 milijonų litų, o svaičioja apie paplūdimį. Iš kokios čia pasakos paimta?“ – piktinasi socialdemokratas.
Konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas įsitikinęs, kad būtų nuodėmė panevėžiečių poilsiui ir pramogoms neišnaudoti Nevėžio ir marių.
„Kai kurie žiūri labai siaurai, o kiekvienas politikas turėtų matyti miesto viziją. Turėti tokį vandens telkinį ir nieko su juo nedaryti, žiūrėti kaip į kaimišką paplūdimį, neįregistruotą, kur net vandens tyrimai neprivalomi, neprotinga. Tai būtų ne tik paplūdimys, ten ir treniruokliai būtų, prekybos vietos. Pavyzdžių nereikia užsienyje ieškoti. Net Tauragė prie upelio paplūdimį įsirengė su sporto aikštynu, ten ir miesto šventės vyksta. Panevėžys net Piniavai, paplūdimį įsirengusiai, jau turi pavydėti“, – mano V. Baltramiejūnas.
Jo nuomone, darbai už 1,4 mln. litų būtų tik pradžia. Politikas regi galimybę ateityje Panevėžio paplūdimiui lėšų ieškoti ir Europos Sąjungos paramos fonduose.
Šokiravo noras nuleisti vandenį
Gamtosaugininkai teigia nieko blogo nematantys, jei mariose, kuriose jie įveisia žuvų, teškensis maudynių mėgėjai. Tačiau juos gąsdina Savivaldybės ketinimai nuleisti marių vandenį, kad lengviau būtų rekonstruoti šiuo metu per statų šlaitą.
„Mes niekada nesutiksime, kad būtų nuleistas vanduo tam, jog technikai būtų paprasčiau suformuoti tinkamą šlaitą. Tam tegul ieško kitų inžinerinių sprendimų. O dėl to, kad ten maudysis žmonės, žuvims blogiau nebus. Vieni maudysis, kiti žvejos – tam mes ir veisiame, kad būtų ką gaudyti“, – teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
