Rusijos diplomatai turi vis daugiau priekaištų kolegoms iš Lietuvos.
Įtampa, kilusi tarp Rusijos ir Lietuvos diplomatų, auga. Maskva pareiškė esanti nustebinta Lietuvos oficialių asmenų veiksmais vertinant dėl buvusio KGB pareigūno Michailo Golovatovo paleidimo kilusį konfliktą. Rusijos diplomatai pasipiktino esą pernelyg atvirais Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo Audroniaus Ažubalio komentarais.
Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius šiandien pareiškė, kad Lietuva „iškreipė trečiadienį vykusio Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės ir viceministro Evaldo Ignatavičiaus pokalbio esmę“.
„Įprasta diplomatinė praktika nenumato viešinti tokių susitikimų, o juo labiau iškraipyti pokalbį“, – pareiškė Rusijos diplomatas, kurį cituoja naujienų agentūra ITAR-TASS.
Maskvą labiausiai papiktino Lietuvos užsienio reikalų ministro A. Ažubalio komentaras apie įvykusį V. Čchikvadzės ir E.Ignatavičiaus pokalbį, kurio metu Rusijos pasiuntinys pripažino, kad jo kolegos iš Austrijos interviu buvo neadekvatus.
Rusijos diplomatas tikino, kad A.Ažubalis tokiais vertinimais iškraipė V. Čchikvadzės žodžius. Be to, Maskvai neįtiko ir Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimai, kad Rusijos atstovo Austrijoje žodžiai menkina mūsų šalį.
„Vertinti Rusijos diplomatų pareiškimus – Rusijos vadovybės ir URM prerogatyva“, – sakė Rusijos URM atstovas A. Lukaševičius.
Rusai gina savo diplomatą
Priminsime, kad Lietuva trečiadienį Rusijos ambasadoriui įteikė notą, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos URM oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiančių teiginių.
Interneto svetainėje publikuotas Rusijos ambasadoriaus Austrijoje Sergejaus Nečiajevo interviu, kuriame Lietuvos išduotas Europos arešto orderis Sausio 13-osios bylos įtariamajam M. Golovatovui vadinamas „išgalvotu“.
Diplomatas tikino, kad Rusija nespaudė Austrijos, kad šios teisėsaugininkai paleistų M. Golovatovą. „Austrijos kolegos laikėsi įstatymų, priešingai nei Lietuvos kolegos, kurie vietoje teisinių svertų naudojosi politiniais metodais, tarp kurių – ir užsienio reikalų ministro įsikišimas. Akivaizdu, kad Lietuva turės nueiti dar ilgą kelią, kol pasieks tokį teisinės kultūros lygį, kokį yra pasiekę „senieji Europiečiai“, ypatingai austrai“, – dėstė S. Nečiajevas.
Lietuvos notoje taip pat prašoma paaiškinimo dėl galimo Rusijos poveikio Austrijos oficialioms institucijoms dėl minėto įtariamojo paleidimo.
Naujų argumentų neišgirdo
Tuo tarpu Lietuvos ambasados Vienoje atstovui ketvirtadienį vakare buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams, kurio kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visų kitų ES šalių narių užsienio reikalų ministrams.
„Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi. Taip pat jau esame viešai išsakę, kodėl šių teiginių Lietuva nelaiko argumentais“, – gautą laišką komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis.
Jis pažymi, kad Lietuva ir toliau tikisi per įmanomai trumpą laiką sulaukti išsamaus Austrijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo į jai pateiktą notą bei eurokomisarės atsakymą į trijų Baltijos valstybių kreipimąsi, kurie adresatams buvo įteikti liepos 18 d.
Notoje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaujantis kokiais argumentais ir kodėl taip greitai priimtas sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.
Ministras kartoja tikintis, kad liepos 21 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministerijų sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė ištirs visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento, tačiau pažymi, kad klausimas ir toliau bus keliamas Europos lygmeniu, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje.
