Investuotojų nesulaukiančius kaip grybai po lietaus šalyje pridygusius pramonės parkus imamasi gelbėti – juose steigiamos mokestines lengvatas užtikrinančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Panevėžio taryba vakar vienbalsiai pritarė tokios steigimui per 13 mln. litų Savivaldybės biudžetui kainavusiame, bet iki šiol tuščiame miesto pašonėje įkurtame pramonės parke. Tarybos sprendimu, LEZ bus išnuomota 46,9 ha parko teritorijos.
Miesto mero Povilo Vadopolo teigimu, LEZ valdytojas bus parinktas ne Savivaldybei, o šalies valdžiai paskelbus tarptautinį konkursą.
Investuotojams laisvoji ekonominė zona patraukli dėl mokestinių privalumų: suteikiamos pelno mokesčio lengvatos, nemokami nekilnojamojo turto mokesčiai.
Pasak P.Vadopolo, iki šiol investuotojai Panevėžio pramonės parką apeidavo todėl, kad šis negalėjęs pasiūlyti tokių lengvatų.
Vis dėlto LEZ statusas Panevėžio nepavers investuotojams patrauklia verslo oaze – Ūkio ministerija apsisprendė laisvąsias ekonomines zonas steigti visuose šalies pramonės parkuose.
Į Panevėžio pramonės parką žvalgėsi ne viena užsienio kompanija. Britų investuotojai domėjosi galimybe jame statyti elektros gamybos ar vėdinimo generatorių ir turbinų gamyklą, Norvegijos – tekstilės įmonę.
Tačiau britai atsisakė su Panevėžiu sietų planų, o norvegai pareiškė, kad jei Aukštaitijos sostinė neišsikovos parkui LEZ statuso, pasitrauksiantys pas palankesnes sąlygas verslui siūlančius kaimynus latvius.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 20 d. „Sekundėje“.
