„Curiosity“ marsiaeigio nusileidimas – sudėtingiausia iki šiol nepilotuojamo aparato atlikta misija kitoje planetoje.
Ankstų pirmadienio rytą Marso planetos paviršių palietė šeši žemiškos kilmės aparato ratai. Po septynių minučių gautos nuotraukos iš Marso patvirtino – didžiausios ligi šiol žemiečių į kitą planetą pasiųstos tyrimų laboratorijos „Curiosity“ nusileidimas praėjo sėkmingai. Po kelias dienas truksiančios patikros ir instrumentų kalibravimo šis marsiaeigis pradės dvejų metų misiją Raudonosios planetos paviršiuje.
Sėkmingas „Curiosity“, kurio visas pavadinimas yra Marso mokslinių tyrimų laboratorija, nusileidimas iš karto padėjo pasiekti ir kelis rekordus. Pirmiausia, į Marsą pavyko nugabenti ir nutupdyti rekordinio dydžio zondą, kuris pagal savo 900 kg svorį prilygo nedideliam automobiliui ir 5 kartus viršijo ankstesnių zondų svorį. Be to, „Curiosity“ į Marsą nusigabeno gerokai daugiau įvairių tyrimų instrumentų, jam patikėtos sudėtingesnės užduotys negu anksčiau.
Kitu svarbiu pasiekimu tapo naujas nusileidimo metodas, kai kosminis aparatas ant kitos planetos paviršiaus buvo nutupdytas naudojantis platforma-kranu su reaktyviniais varikliais. Iš pradžių planetos atmosfera, vėliau išsiskleidę parašiutai, o galop – reaktyviniai varikliai nuo 21 tūkst. km/val. greičiu skriejantį aparatą turėjo pristabdyti iki vos 2 km/val. greičio. Ankstesni zondai ant Marso paviršiaus nusileisdavo milžinišku greičiu rėždamiesi į planetos paviršių, o nuo subyrėjimo juos apsaugodavo išsiskleidusios didžiulės oro pagalvės. „Curiosity“ toks nusileidimo būdas buvo netinkamas, kadangi zondas tam tiesiog per didelis.
Sėkmingo nusileidimo faktą apsunkino dar ir tai, kad nusileidimas turėjo vykti visiškai automatizuotai. Mat radijo ryšio signalas nuo Marso iki Žemės keliauja apie 14 minučių, o pats nusileidimas truko vos 7 minutes. Kai NASA sulaukė signalo iš zondo, kad jis pradėjo nusileidimo procedūrą, tuo metu jis jau turėjo būti nusileidęs arba galėjo būti sudužęs.
Iš tiesų sėkmingai pasiekti Marsą nėra paprasta užduotis. Iki šiol į Marsą buvo surengta 40 misijų, sėkmingai baigėsi vos 15, įskaitant ir paskutiniąją. Rusų zondai-dvyniai „Phobos 1“ ir „Phobos 2“, paleisti dar 1988 metais, dingo pakeliui į Marsą. Dar vienas rusų zondas „Mars 96“ buvo sunaikintas vos po paleidimo, o naujausias bandymas pasiekti šią planetą – šių metų pradžioje paleistas „Phobos-Grunt“ zondas, nesugebėjęs įskristi į tinkamą orbitą, sudegė Žemės atmosferoje. Tad rusams jau 25-erius metus nepavyksta nusiųsti kosminio aparato į kitą planetą.
Ne visada sekėsi ir amerikiečiams. Nesuveikus stabdymo raketoms pro Marsą 1992 metais tiesiog praskrido zondas „Mars Observer“, o po šešerių metų ant jo paviršiaus bandydamas leistis sudužo „Mars Polar Lander“, kuris turėjo naudoti panašią nusileidimo techniką kaip ir „Curiosity“. Tiesa, per praėjusį dešimtmetį į Marsą jie buvo sėkmingai pasiuntę marsiaeigius „Spirit“ ir „Opportunity“, kuris veikia iki šiol.
„Curiosity“ ant Marso paviršiaus sukinėsis vienus Marso metus arba 687 įprastas Žemės dienas. Tiesa, jeigu aparatas nesuges, tai jis, kaip ir ankstesnieji marsiaeigiai, bus naudojamas dar ne vienus metus ir neabejotinai suteiks naujų faktų apie artimiausią Žemės kaimyną. Pagrindinė šio marsiaeigio užduotis yra ieškoti jo nusileidimo vietovėje, pavadintoje Geilio krateriu, toliau ieškoti vandens pėdsakų ir užuominų apie galiams gyvybės formas.
