Pinigų šaltiniai senka
Finansinė krizė politikams baigėsi. Už vietą miesto Taryboje
įvairių partijų Panevėžio skyriai paklojo nuo 1500 iki daugiau nei 8000 litų.
Ginklus kovai su politiniais oponentais partijos pirko už įvairių interesų
turinčių įmonių prieš rinkimus suaukotus pinigus. Politikai neslepia: jei ne
verslui kirtęs sunkmetis, partijų kišenės būtų dar labiau išsipūtusios.
Daugiausia rinkimams išleido socialdemokratų Panevėžio skyrius.
Rinkėjų viliotinis septynias vietas miesto valdžioje laimėjusiems
socialdemokratams kainavo maždaug 50 tūkst. litų, tai yra vienas Tarybos nario
mandatas jiems atsiėjo 7142 litus.
Skyriaus pirmininkas Povilas Vadopolas teigia, kad politikai
pasirodė gana taupūs – rinkimų kampanijai buvo numatyta 63 tūkst. litų.
Didžiausią dalį – maždaug 50 tūkst. litų, anot pirmininko,
skyrius susitaupė per ketverius metus. Dar devyni nariai, siekę vietos Taryboje,
paaukojo nuo 100 iki 350 litų.
Socialdemokratus parėmė trys miesto įmonės – 4000 litų
kairiesiems atseikėjo Panevėžio statybos trestas, 1000 litų paaukojo norvegų
kapitalo įmonė „Adax“ bei 1200 Lt „Panevėžio bičiulis“.
P.Vadopolas guodžiasi, kad šįmet rėmėjai nebuvo dosnūs.
„Sunkmetis visiems. Nebe tie laikai, kai verslas noriai rėmė
politiką. Daug įmonių prašėme paramos, atsiliepė tik kelios. Džiaugiamės ir tuo,
būdavo rinkimų, kai agitacijai susimesdavom asmeninių lėšų, ir tiek“, – pasakojo
skyriaus pirmininkas.
Mandatui pinigų negailėjo
Brangiausiai miesto Tarybos nario mandatą pirko sveiko proto
dešiniaisiais pasiskelbęs Liberalų sąjūdis. Jam viena vieta Aukštaitijos
sostinės valdžioje kainavo 8333 litus. Tris mandatus iškovoję
liberalsąjūdininkai, pasak skyriaus pirmininko Laimučio Sėdžiaus, rinkimų
kampanijai Panevėžyje išleido apie 25 tūkst. litų.
Rinkėjams žadėjusius kovoti su monopolininkais šilumos
tiekėjais liberalsąjūdininkus 2000 litų parėmė alternatyvios energijos šaltinius
siūlanti Panevėžio įmonė „Baltic Wind group“, dar 5000 litų atseikėjo kone visų
miesto pagrindinių partijų rėmėjas Panevėžio statybos trestas ir net 20 tūkst.
litų per du kartus paaukojo „Linas Agro“.
„Ėjome per daug įmonių, kol atsirado, kas paremia“, –
pripažįsta L.Sėdžius.
Atakavo rėmėjus
Tarybos nario mandatų aukcione treti liko Panevėžio
„darbiečiai“. Jie keturias vietas Taryboje užsitikrino už maždaug 17 tūkst.
litų, tai yra vienas mandatas kainavo apie 4250 litų.
Partijos lyderis Panevėžyje Sigitas Činga tikina, kad visos
lėšos – rėmėjų.
„Tuos rėmėjus rinkosi Vilnius. Nemačiau, nei kas, nei kiek
paaukojo“, – tvirtino skyriaus pirmininkas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje
skelbiamame partijos „Tvarka ir teisingumas“ aukotojų sąraše nenurodyta nė viena
Panevėžio įmonė.
S.Činga sutinka, kad rinkimų rezultatai tiesiogiai priklauso
nuo investicijų į agitaciją.
„Kiekviena reklama kainuoja, o kuo daugiau reklamos, tuo
daugiau gyventojų sužino apie politikų nuveiktus darbus. Tokia informacija turi
įtakos žmonių apsisprendimui“, – teigė S.Činga.
Verslas nepasidavė
Darbo partija už tris vietas Panevėžio taryboje sumokėjo apie
10 tūkst. litų, tai yra maždaug po 3333 litus už vieną.
Pasak „darbiečių“ miesto skyriaus pirmininko Petro
Narkevičiaus, iš jų maždaug 2000 litų panevėžiečiai gavo iš partijos iždo, kitus
susirinko iš rėmėjų.
„Rinkimų agitacijai daug pinigų neturėjome, matyt, nesame
patrauklūs, kad mums aukotų. Vienas iš skyriaus narių prišnekino savo
darbovietės vadovus, kad įmonė mus paremtų“, – svarstė P.Narkevičius.
Darbo partijos aukotojų sąraše – keturios Panevėžio įmonės:
tarp politikų populiariausias Panevėžio statybos trestas, atseikėjęs 4000 litų,
„Jaukurai“, paaukoję 5000 litų, bei dar dvi, partiją parėmusios po 270 ir 300
litų.
P.Narkevičius pripažįsta, kad prieš ketverius metus,
praėjusiuose savivaldos rinkimuose, skyriui kur kas geriau sekėsi įkalbėti
verslininkus praverti pinigines.
„Nežinau, kas šįmet lėmė, kad mums aukojo mažiau – krizė ar
tikėjimas mūsų partija. Nemažai įmonių išsiuntėme prašymus paremti, bet iš
didžiųjų atsiliepė tik dvi“, – teigė pirmininkas.
Sąskaitų neskaičiavo
Daugiausia – devynias – vietas miesto Taryboje pelniusi Tėvynės
sąjunga skaičiuoja už kiekvieną paklojusi maždaug 2777 litus – iš viso apie 25
tūkst. litų.
„Partijoms geriausius rezultatus pelno ne finansiniai, o
žmogiškieji ištekliai. Bet, be abejo, ko nelemia pinigai, tą padaro dideli
pinigai“, – pripažįsta į Tarybą išrinktas konservatorius Viktoras Trofimovas.
Kiek Panevėžio įmonės paaukojo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą
vis dar turinčiai Tėvynės sąjungai, V.Trofimovas įvardyti negalėjo. Anot jo,
visus finansinius reikalus tvarkė partijos centrinė būstinė.
„Mes siuntėme sąskaitas, o mus tik įspėjo, kad neviršytume
nustatyto limito“, – teigė V.Trofimovas.
Tėvynės sąjungos aukotojų sąraše – vienintelė Aukštaitijos
sostinės įmonė: konservatoriams dosniausias Panevėžio statybos trestas, per du
kartus paaukojęs 10 tūkst. litų.
Pigiausi – nepartiniai
Pigiai į Tarybą prasiveržę ir vietoj turėtos vienos vietos
užsitikrinę net tris triumfuoja valstiečiai liaudininkai. Jie rinkimų kampanijai
Panevėžyje skaičiuoja išleidę apie 5500 litų, tai yra po 1833 litus už kiekvieną
Tarybos nario mandatą.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 4 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Rekordininkai. Plačiausiai politinei
reklamai pinigines atvėrė P.Vadopolo (kairėje) vadovaujami socialdemokratai ir
L.Sėdžiaus į rinkimus vesti liberalsąjūdininkai.
