Lietuvoje paukščiai ir gyvuliai vėl bus skerdžiami taip, kaip lietuviai juos skersdavo šimtus metų – neapsvaiginti. Gyvūnų teisų gynėjams nepavyko įtikinti Seimo neįteisinti ritualinio gyvulių skerdimo.
Gyvūnų teisių globėjai grasina skųstis Briuseliui, jeigu prezidentė palaimins ritualinį gyvulių skerdimą, kuriam pritarė Seimas.
Gyvūnų globėjai viltis deda į prezidentę
Antradienį Seimas balsų dauguma pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui. Jeigu prezidentė neprieštaraus, gyvulius jų neapsvaiginus skerdyklose, dalyvaujant žydų, musulmonų bendruomenių atstovams, bus galima skersti jau nuo kitų metų pradžios.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius džiaugiasi, kad įstatymų leidėjai gyvulių augintojams ir mėsos perdirbėjams suteikė galimybę ieškoti alternatyvų Rusijos rinkai. Į tą šalį buvo eksportuojama daug jautienos.
Lietuvos žydų bendruomenė irgi sveikina Seimą įteisinus ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius.
Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky mano, kad pagal tradicijas paskerdus gyvulius rinkos mėsai gali atsiverti ne tik Izraelyje, bet ir Europos šalyse.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė teigia, kad ekonominė nauda labai abejotina, nežinia dėl ko paaukoti moraliniai dalykai.
Pasak jos, aljansui nebuvo atsakyta ir į klausimą, ar mūsų šalies vartotojai, kuriems nepriimtinas toks gyvulių skerdimas, turės galimybę atskirti Lietuvoje parduodamus mėsos produktus, pagamintus iš neapsvaiginus paskersto gyvulio mėsos.
„Jei gyvulius bus leista skersti jų neapsvaiginus, tik dalis apdorotos tokio gyvūno mėsos galėtų būti tinkama vartoti ir eksportuoti į musulmoniškas šalis. Likusi skerdiena, tikėtina, bus pateikta Lietuvos vartotojams šalies prekybos vietose“, – sakė ji.
Kaip tvirtino E. Kybartienė, jos atstovaujama vartotojų interesus ginanti organizacija nesigula kryžiumi prieš ritualinį gyvulių skerdimo įteisinimą, jeigu būtų pateikti svarūs motyvai jo naudos ne tik verslui, bet ir visiems vartotojams. Tačiau to nebuvo padaryta.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija labai kategoriškai pasisako prieš ritualinį gyvulių skerdimą. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė dedanti viltis į prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Jeigu ir prezidentei toks gyvulių galabijimo būdas pasirodys humaniškas, organizacija svarsto kreiptis į Europos Komisiją. B. Kymantaitės nuomone, priimtos pataisos prieštarauja Europos Sąjungos (ES) reglamentui, pagal kurį gyvūnai gali būti skerdžiami tik prieš tai juos apsvaiginus.
„Reglamentas praktikuoti tokį skerdimo būdą, kokį dabar įteisino Seimas, leidžia tik atliekant religines apeigas. Tačiau ne eksporto tikslais“, – kalbėjo ji.
Ritualinį skerdimą vadina kankyne
B. Kymantaitė tvirtina, kad ritualinis gyvulių skerdimas, kad ir ką sakytų jo šalininkai, yra ne kas kita, kaip gyvūno žiaurus kankinimas. Pasak jos, neapsvaiginti galvijai, kai jiems perpjaunamos kaklo arterijos, išlieka sąmoningi iki 4 minučių.
„Skerdikas, laukdamas, kol gyvulys nukraujuos, meldžiasi Alachui, o gyvūnas tuo metu kankinasi – jį ištinka baisi agonija“, – kalbėjo gyvūnų teisių gynėja.
Pasak jos, Lietuvai nereikia išradinėti dviračio ir ginčytis dėl ritualinio gyvūnų žudymo. Esą Europos Komisija, remdamasi moksliniais tyrimais, šiuo klausimu pasisakė labai aiškiai – toks skerdimo būdas nehumaniškas.
Lietuvoje skersti neapsvaigintus gyvūnus uždrausta nuo 2013-ųjų. Tais metais Lenkijoje, kuri buvo didelė pagal halalinio ir košerinio maisto reikalavimus paruoštos mėsos eksportuotoja, irgi uždraustas ritualinis gyvulių skerdimas.
Yra pliusų ir minusų
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad pagal žydų papročius, nors gyvulys skerdžiamas neapsvaigintas, stengiamasi, kad jis patirtų kuo mažiau skausmo ir streso. Panevėžiečio teigimu, taip daroma ir dėl moralinių, ir dėl praktinių aspektų. Stresą patyrusio gyvūno mėsos kokybė prastėja.
„Izraelyje gyvulius pagal religinius papročius skerdžia specialiai paruošti žmonės. Lietuvos skerdyklose, įsivaizduoju, taip pat turėtų dirbti specialistai“, – kalbėjo jis.
G. Kofmanas pasakojo, kad Lietuvoje gyvenantys žydai tik Kaune gali nusipirkti halaliniu būdu paskerstų gyvulių mėsos. Šiaip jau rinkdamiesi mėsą parduotuvėse jie žiūri, kad ji nebūtų kraujuota.
Arūnas Čimolonskas, Panevėžio rajono ūkininkas, auginantis kiaules ir šarolė veislės jaučius, sako, kad nusistačiusieji prieš ritualinį gyvūnų skerdimą turi tik teorinį supratimą apie tai, bet nežino jo praktinių aspektų. Pasak ūkininko, prieš skerdimą apsvaiginami gyvuliai taip pat jaučia stresą.
„Išsamiai nepasakosiu svaiginimo elektra ar dujomis technologijų ir proceso. Reikia pamatyti savo akimis. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad gyvulių kančios ir patiriamas stresas labiausiai priklauso ne nuo to, ar jis prieš skerdimą apsvaiginamas specialiomis priemonės, ar ne, o nuo skerdėjo išmanymo, profesionalumo. Žinoma, aš neturiu pasirinkimo. Savo ūkyje užaugintus gyvulius skerdžiu pagal visus ES reikalavimus“, – kalbėjo ūkininkas.
A. Čimolonskas pasakojo, kad gyvulius prieš skerdimą apsvaiginus blogėja jų mėsos kokybė. Pavyzdžiui, jautiena tampa vandeningesnė, kiaulių kepenys, plaučiai atrodo taip, tarsi gyvulys būtų sirgęs kokia nors liga.
Ūkininkui nėra svarbu, ar Lietuvoje bus leidžiamas ritualinis gyvulių skerdimas. Užaugintų jaučių mėsą, kuri yra išskirtinai gero skonio, jis realizuoja Lietuvoje. Šarolė galvijų mėsos paklausa mūsų šalyje gana didelė.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sako, kad leidus ritualinį gyvulių skerdimą jų tarnybos specialistams teks prižiūrėti procesą, tačiau jis nemano, kad dvi rajone esančios skerdyklos tuo užsiims.
„Greičiausiai tai darys didelės šalies skerdyklos, kuriose skerdžiami gyvuliai eksportui. Mūsų rajono skerdyklose gyvuliai skerdžiami vietos rinkai“, – teigė specialistas.
Beje, pavieniams kiaulių augintojams jas laikantiems savo reikmėms, neprivalu vežti kiaulių skersti į skerdyklas. Jie gali jas skersti pagal senus papročius namuose neapsvaiginę. Tačiau tokios kiaulės mėsa negalima prekiauti turguje.
Mėsininkai trina rankomis
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas E. Mackevičius įsitikinęs, kad įteisinus ritualinį gyvulių skerdimą, Lietuvai atsivers galimybės ieškoti naujų rinkų.
Pasak jo, Rusijos paskelbtos sankcijos labai skaudžiai atsiliepė šalies gyvulių augintojams ir mėsos perdirbėjams.
2012 metais Lietuvos mėsos eksportas sudarė 300 mln. litų, iš jų 200 mln. litų gauti Rusijos rinkoje, o pernai iš šios rinkos gauta pusė visų mėsos eksporto pajamų.
Europos Sąjungos šalių Lietuva į Rusiją eksportavo daugiausia jautienos. Pašnekovo teigimu, lietuviai užsiaugina jautienos dvigubai ar trigubai daugiau nei suvalgo. Įsiūlyti ją Europos Sąjungos šalims sudėtinga, nes joms netinka kokybiniai lietuviškos mėsos rodikliai. Rusija šiuo atžvilgiu buvo tikra aukso gysla.
„Be to, ji vienintelė iš trečiųjų šalių, su kuria Lietuva buvo suderinusi visus mėsos eksportą reglamentuojančius teisės aktus. Kitos alternatyvos trečiosiose šalyse mes neturime. Tačiau galime turėti galimybę atsiriekti milžiniško pyrago musulmoniškose šalyse gabalėlį – ten jautienos, avienos, paukštienos paklausa didelė“, – tvirtino E. Mackevičius.
Pasak jo, kol Lenkijoje nebuvo uždraustas ritualinis skerdimas, lenkai eksportuodavo mėsos už 1,5 mlrd. zlotų per metus – po 100 tūkst. tonų jautienos ir paukštienos.
Lietuvos mėsos perdirbėjų akys pirmiausia krypsta į Persijos įlankos, Šiaurės Afrikos šalis. Anot E. Mackevičiaus, nereikia tikėtis, kad nuo kitų metų pradžios Lietuva jau pradės eksportuoti į šias šalis. Prireiks laiko, kol bus sutvarkyti visi tarpvalstybiniai formalumai.
Tačiau musulmonų ir judėjų kraštai esą gali tapti gera alternatyva Rusijos rinkai.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas sako, kad pagal religinius ritualus gyvuliai yra skerdžiami Vokietijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Skandinavai tokiu būdu skersti gyvulių neleidžia, bet leidžia ritualiniu būdu paskerstų gyvulių mėsos importą. Jo žiniomis, Lenkija, nors joje ir draudžiama skersti gyvulius ritualiniu būdu, dalį gyvulių vis tiek taip skerdžia ir eksportuoja jų mėsą.
Inga SMALSKIENĖ
