Nepaliaujamai augančios kainos keičia pirkėjų įpročius. Vietoj duonos į pirkinių krepšelį vis dažniau metamas pigesnių makaronų pakelis, o sviesto skonį bepamirštanti visuomenės dalis tenkinasi riebalų mišiniais. Jau dabar statistinis lietuvis maistui skiria daugiau nei ketvirtadalį visų savo išlaidų. Finansų ekspertai perspėja: nors nuolat keliami atlyginimai, galimybė gyventi geriau vis labiau tolsta.
Duoną keičia
makaronai
Nors prekybininkai tikina dėl išaugusių kainų nepajutę, kad būtų sumažėjusi perkamoji galia, tačiau pripažįsta pastebėję, kad pirkėjai vis dažniau sustoja ties pigesnių produktų lentynomis. Apie artėjančią ekonominę krizę perspėja išaugusi elementariausių maisto produktų paklausa ir populiarėjančios nupigintos akcijų prekės.
„Aukštos kokybės prekių pasirinkimas nesumažėjo. Pirkėjai ir toliau ieško kokybiškų, tačiau pigesnių daiktų. Tą pastebėjome iš kas savaitę mūsų skelbiamų akcijų, kai geras prekes siūlome įsigyti mažesnėmis kainomis. Tokios akcijos tampa vis populiaresnės“, – teigė „Maxima Lt“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskytė.
Tačiau, pasak jos, pastebima tendencija, kad žmonės didesnius buitinės technikos, elektronikos pirkinius linkę atidėti ateičiai.
V.Jakubauskytės teigimu, „Maximos Lt“ prekybos centruose pirkėjų srautas kylant maisto produktų kainoms nemažėja, tačiau pirkinių krepšelis pastaruoju metu vis dėlto keičiasi.
„Brangstant duonai ji keičiama į pigesnius makaronus. Pastebime, kad tampa nebepopuliarios kai kurios aliejaus rūšys, o vietoj sviesto perkami riebalų mišiniai“, – pasakojo V.Jakubauskytė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovo ryšiams su visuomene Dariaus Ryliškio teigimu, tendencija pirkti kokybiškus ir brangius produktus niekur nedingusi.
„Bet augant infliacijai gaunantieji mažas pajamas ima rinktis pigesnes prekes. Specialių tyrimų neatlikome, nes ši tendencija kol kas nėra labai pastebima, tačiau matome, kad žmonės kur kas daugiau pradėjo pirkti makaronų“, – aiškino D.Ryliškis.
Valgo mažiau
Nors atlyginimai nuolat kyla, tačiau didžiausią dalį pinigų lietuviai skiria maistui.
Statistikos departamento kartą per metus sudaromame vartotojų išlaidų krepšelyje maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams gruodį teko net 25,7 proc. visų išlaidų, tai yra 0,2 proc. mažiau nei prieš metus.
„Žinoma, kad tai yra daug. Išsivysčiusiose šalyse šiai prekių grupei skiriama kur kas mažesnė dalis išlaidų – nuo 12 iki 18 proc.“, – teigė Statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.
Pasak jos, pastebima, kad kainos koreguoja ir vartotojų įpročius: vienoms prekėms išleidžiama daugiau, kitoms – mažiau. Didėja išlaidos sultims, pieno produktams, vaisiams.
Plačiau skaitykite gegužės 23 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Augančios kainos koreguoja pirkėjų įpročius: vis daugiau jų vietoj duonos renkasi pigesnius makaronus.
