Dar geri, bet pasibaigusio galiojimo maisto produktai netolimoje ateityje veikiausiai jau nebeatsidurs šiukšlyne, o bus parduodami pigiau arba išdalinami sunkiai besiverčiantiems gyventojams. Europos Parlamentas sausį priėmė sprendimą pradėti globalią kovą su maisto švaistymu. ES narės paragintos imtis priemonių sumažinti maisto išmetimą.
Galimybė nusipirkti pigiau
Tarp EP rekomendacijų – įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo termino žymėjimą: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas.
Šiuo metu ant maisto produktų, priklausomai nuo to, kaip greitai jie genda, etikečių nurodomas tik vienas galiojimo terminas iš galimų dviejų: „tinka vartoti iki“ arba „geriausias iki“.
Vėliau prekybininkai jo jau nebegali parduoti, nors jis dar būna tinkamas vartoti. Iš esmės geras, tinkamas valgyti maistas yra utilizuojamas, tik nedidelė jo dalis yra išdalinama labdarai.
Tuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugybė žmonių stokoja maisto. EP prekybos įmonių prašo pasistengti, kad tinkamas valgyti maistas nekeliautų į šiukšlyną, o pasiektų varguolių stalą.
Beje, maisto produktus švaisto ir patys pirkėjai, kurie prisiperka daugiau nei suvalgo, todėl paskui jį išmeta. Kad vartotojai pirktų tik tiek maisto, kiek reikia, rekomenduojama pakuoti maistą į įvairesnio dydžio ir tokias pakuotes, kuriose jis ilgiau negestų.
Produktai, kurių galiojimo data tuoj baigsis arba kurių pakuotės apgadintos, turėtų būti parduodami pigiau, kad būtų lengviau prieinami žmonėms, kuriems jų reikia.
Europarlamentarai valstybėms siūlo mokyklose mokyti moksleivius, kaip laikyti, gaminti maistą ir išmesti jo atliekas.
Viešųjų pirkimų taisyklėse siūloma numatyti galimybę sudaryti daugiau sutarčių su viešojo maitinimo įmonėmis, kurios naudoja vietos produkciją ir atiduoda atlikusį maistą sunkiai gyvenantiems žmonėms.
Apribojimai – maisto dovanojimui
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė pritaria, kad reikia stengtis, kad kuo mažiau maisto būtų išmetama. Ir ne tik todėl, kad yra daug nepasiturinčių žmonių, kurie jo neįperka.
Pasak gydytojos, tai – ir nuostolis įmonėms, ir aplinkos teršimas.
„Mūsų tarnyba susipažino su Europos Parlamento rezoliucija „Kaip išvengti maisto švaistymo. Lauksime Europos komisijos nuomonės“, – sakė ji.
A.Išarienė sutinka, kad kai kurie maisto produktai iš tiesų yra tinkami vartoti ilgiau, nei nurodyta jų realizacijos data. Pagal 2001 metais patvirtintas mažmeninės prekybos taisykles, pardavėjai negali parduoti pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Tačiau jiems niekas nedraudžia atpiginti besibaigiančio galiojimo maisto produktus, atiduoti juos labdarai.
Tiesa, labdarai gali būti atiduodami ir kai kurie pasibaigusio galiojimo produktai. Tai – negreitai gendantys produktai: kava, arbata, prieskoniai, malybos produktai, duona ir jos gaminiai, kakavos, šokolado bei cukraus konditerijos gaminiai, mineralinis vanduo, gaivieji gėrimai ir kt. Labdarai negalima atiduoti produktų, turinčių gedimo požymių, supelijusių, pažeistų kenkėjų ar kitaip paveiktų.
A.Išarienės teigimu, maisto gamintojai yra atsakingi už produkto saugos, kokybės reikalavimų atitikimus. Vienas iš reikalavimų – į rinką tiekti tik saugius maisto produktus. Kiekvienas gamintojas savo gaminamai produkcijai nustato ir laboratoriniais tyrimais pagrindžia produkto tinkamumo vartoti terminą.
Greitai gendančių maisto produktų tinkamumo vartoti laikas sąlygiškai trumpas (skaičiuojamas valandomis, dienomis, mėnesiais). Gamintojai, ženklindami mikrobiologiniu požiūriu greit gendančius maisto produktus (pienas, pieno produktai, žuvis, žuvies produktai, paukštiena ir kt.), ženklinimo etiketėje nurodo „tinka vartoti iki“.
Kitų maisto produktų tinkamumo vartoti terminas nurodomas etiketėje „geriausias iki“.
„Geriausias iki“ reiškia, kad produktą rekomenduojama suvartoti iki gamintojo nustatyto termino, tačiau ir toliau produktas gali būti vartojamas, tik gamintojas neatsako už kokybę, nes dažnai pakinta maistinės savybės, kokybės rodikliai. Pavyzdžiui, duona sukietėja, sužiedėja. Jei pasirodo pelėsis, tai jau nesaugus produktas ir tokio negalima vartoti“,– kalbėjo Maisto skyriaus vedėja.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite sausio 7 d. „Sekundėje“.
