Skanu ir netukina
Šaltuoju metų laiku maisto kaloringumas turi būti didesnis. Ne
veltui žiemą taip norisi ko nors riebaus arba saldaus.
Žiemą fizinis aktyvumas mažesnis, todėl liemens ir klubų
apimtis ima didėti. Bet norint pavasarį puikuotis grakščiomis kūno linijomis
nereikia jo išvakarėse griebtis dietos. Pakaks vartoti daugiau žalumynų,
prieskonių ir baltymų, ir svoris nedidės. O atsisakyti pirmiausia reikėtų ne ko
nors kito, o druskos.
Žolių arbata
Apetitą sutramdyti padeda matė. Ši tonizuojanti arbata turi
daug kofeino, pagreitina maisto pasisavinimą, ir ant klubų nenugula storas
riebalų sluoksnis.
Kad matė išlaikytų savo naudingąsias savybes, arbatžoles reikia
užpilti ne verdančiu, o maždaug 70 laipsnių temperatūros vandeniu.
Norint palieknėti galima gerti ir dilgėlių, melisų arba
gudobelių arbatą.
Daugiau prieskonių
Kaloringas maistas netukins, jei bus gardinamas natūraliais
prieskoniais. Jie ne tik suteikia patiekalams puikų skonį, bet ir greitina
medžiagų apykaitą.
Pavyzdžiui, kartieji pipirai turi daug chromo, mažinančio
saldumynų potraukį. Anyžiai reguliuoja žarnyno veiklą. Virškinimą gerina
mairūnai, kmynai ir kalendros, o mėtos skatina tulžies išsiskyrimą.
Pilvo pūtimo padeda išvengti cinamonas – tai rekomenduotinas
įvairių „žieminių“ desertų, tokių kaip biskvitinis obuolių pyragas,
prieskonis.
Vietoj kiaulienos – sojos
Sojų pupelės naudingesnės nei riebi kiauliena. Kartą per
savaitę patartina gaminti ne mėsos, o sojų troškinį, kotletus arba guliašą. Kad
būtų greičiau, galima naudoti ne sojų pupeles, o iš jų paruoštus produktus.
Be druskos
Net produktuose, kur mažiausiai tikimasi, yra druskos,
pavyzdžiui, jogurte. Jos ypač gausu konservuotame maiste, dešroje, kietame ir
pelėsiniuose sūriuose. Druskos perteklius skatina vandens kaupimąsi organizme,
ir kūno svoris didėja. Todėl namuose gaminamo maisto geriau visai nesūdyti, o
skaninti prieskoninėmis žolelėmis.
Nuo peršalimo, kosulio ir slogos
Peršalus bent porą dienų reikia pabūti namuose, o pasveikti
padės natūralios priemonės. Jei gelia kaulus ir varva nosis, labai naudinga
gerti aviečių (o dar geriau – žemuogių) sulčių, arbatos su aviečių uogiene.
Neturint sulčių ir uogienės, pravers džiovintų aviečių nuoviras. Kovoti su
infekcijomis padeda ir vištienos sultinys. Jame esantis cisteinas skystina
gleives, susidarančias kvėpavimo takuose, ir saugo nuo bakterijų. Česnakas –
taip pat bakterijų priešas.
Nuo kosulio – salierai
Tris didelius saliero stiebus reikia pavirti 1 litre vandens 10
minučių. Perkoštą nuovirą sumaišyti su tokiu pat kiekiu šilto pieno. Šią
mikstūrą gerti šiltą 0,5 val. prieš valgant.
Peršalus – avietės
Nuo senų laikų žinoma, kad aviečių uogos sušildo ir skatina
prakaitavimą, taigi mažina kūno temperatūrą. Puiki priemonė – tirštas aviečių
sirupas, jis geriamas atskiestas karštu vandeniu. Padeda ir džiovintų uogų
arbata arba aviečių kompotas. Aviečių gėrimus galima paskaninti šaukšteliu
medaus arba šaukštu romo. Tik reikia žinoti, kad vartojant antibiotikus
alkoholio būtina vengti.
Gydo citrinos
Peršalus organizmui ypač reikalingas vitaminas C, todėl
šviežiai išspaustos citrinų sultys tiesiog nepakeičiamos. Sunegalavus jas
rekomenduojama gerti mažiausiai savaitę. Nors citrinų sultys labai rūgščios, jas
saldinti nepatartina, geriausia nuryti vienu gurkšniu arba siurbti per šiaudelį,
kad rūgštys nepakenktų dantų emaliui.
Ledinukai – nuo gerklės skausmo
Propolis naikina bakterijas, taigi norint išvengti gerklės
uždegimo arba jam prasidėjus verta nusipirkti ledinukų su propolio ekstraktu.
Juose esantis vitaminas C stiprina imunitetą. Be to, tokie saldainiukai dar ir
kelia nuotaiką.
Košės suteikia jėgų
Kruopose daug sudėtinių angliavandenių, todėl košė – geras
energijos šaltinis. Skirtingai nei paprasti, sudėtiniai angliavandeniai
organizmo pasisavinami lėtai, todėl kruopų valgiai alkį numalšina ilgam.
Spalvingas valgis
Malonūs akiai patiekalai gerina nuotaiką ir suteikia energijos.
Pavyzdžiui, ryžius arba makaronus galima nudažyti geltonai šafranais arba
ciberžolėmis, o ruošiant salotas įdėti kelių ryškių spalvų – raudonos, geltonos,
žalios, oranžinės – daržovių arba vaisių. Desertus gražu papuošti mėtų
lapeliais.
Sloga bijo krienų
Krienų eteriniame aliejuje yra biologiškai aktyvių medžiagų,
naikinančių bakterijas. Norint įveikti bakterijas, dirginančias nosies ir
gerklės gleivinę, pakanka kelis kartus įtraukti tarkuojamų krienų kvapo.
Energijos su kaupu
Dėl saulės šviesos trūkumo dabar dažnai juntamas energijos
stygius. O jei dar maitinamasi, pavyzdžiui, lieknėjimo sumetimais, vien salotų
lapais ir morkomis, noras versti kalnus tikrai neužplūs.
Kad nekankintų nuovargis ir prasta nuotaika, reikia stengtis,
kad maiste netrūktų sudėtinių angliavandenių (jų gausu, pavyzdžiui, košėje) ir
baltymų (daugiausia jų mėsoje, žuvyse, pupelėse). O džiovintuose vaisiuose ir
meduje daug įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų, gerinančių savijautą.
Valgyti rekomenduojama penkis kartus per dieną ir neiti iš namų
nepapusryčiavus.
Saldumynai gerina nuotaiką
Linksmiau gyventi pasidaro suvalgius ne tik šokolado. Kai
norisi ko nors saldaus, galima pasmaližiauti medumi. Jo teigiamas poveikis
psichikai pastebėtas jau seniai. Bitininkai medų vadina sielos vaistais – jis
ramina ir padeda užmigti.
Medų galima valgyti vieną arba juo paskaninti jogurtą, varškę
ir pan. Labai skanus ir alus su medumi, cinamonu bei gvazdikėliais.
Naminiai greiti pusryčiai
Dieną sutikti žvaliems padės įvairūs dribsniai (avižų, rugių,
kukurūzų), sumaišyti su džiovintais abrikosais, slyvomis, razinomis, migdolais
ir graikiniais riešutais, užpilti pienu. Toks valgis ne tik skanus ir ilgam
pasotinantis, bet ir naudingas dėl jame esančių vitaminų, mineralinių medžiagų,
angliavandenių ir baltymų.
Ženšenis įveikia nuovargį
Džiovintų ženšenio šaknų arba trauktinės galima nusipirkti
vaistinėje. Šis augalas gerina organizmo atsparumą, atkuria gyvybinę jėgą,
suteikia žvalumo ir gerina savijautą, todėl ypač tinkamas vartoti šaltuoju metų
laiku.
Stiprus imunitetas
Imuninė sistema – tai organizmo sargas. Kad jis įveiktų
bakterijas ir virusus, mityba turi būti pakankama ir įvairi.
Jei valgoma mėsos, žuvies, vaisių, daržovių, riešutų ir geriama
žaliosios arbatos, rizika susirgti peršalimo ligomis labai sumažėja.
Du obuoliai
Obuoliuose daug labai naudingo sveikatai pektino, ypač
žievelėje ir po ja. Ši medžiaga šalina iš organizmo toksinus ir mažina
cholesterolio kiekį kraujyje. Bent po du obuolius per dieną reikia suvalgyti
ypač tada, kai kitų vaisių mažiau.
Reikia cinko
Cinkas reguliuoja medžiagų apykaitos procesus ir būtinas, kad
imunitetas pajėgtų kovoti su infekcijomis. Daug šio elemento yra veršienoje ir
veršių kepenėlėse, taip pat jautienoje ir paukštienoje. Žiemą šių produktų
neturėtų trūkti ant pietų stalo.
Žalumynai
Norint, kad imunitetas būtų stiprus ir negrėstų jokios ligos,
negalima apsieiti be žalios spalvos daržovių – agurkų, kopūstų, salotų, špinatų,
brokolių, briuselinių kopūstų, salierų, žirnelių. Jų reikia patiekti kasdien –
ir šviežių, ir troškintų, virtų ar apkeptų.
Žalioji arbata
Ji, kitaip nei juodoji, yra nefermentuota, todėl išlieka
daugiau naudingųjų medžiagų. Žaliojoje arbatoje daug polifenolių, šalinančių iš
organizmo laisvuosius radikalus – daugelio sunkių ligų priežastį. Pamėgus šį
gėrimą padidėja organizmo atsparumas, sumažėja rizika susirgti širdies ir
onkologinėmis ligomis.
Ežiuolė
Rausvoji ežiuolė – pripažinta imuniteto stiprinimo priemonė.
Ežiuolės arbata arba antpilas didina organizmo atsparumą infekcinėms ir
virusinėms ligoms, gerina medžiagų apykaitą ir susirgus padeda greičiau
pasveikti.
Kas sušildys?
Kai pučia žvarbus vėjas, tirpsta sniegas, kartais namo grįžtama
šlapiomis kojomis ir sušalus. Norint išvengti ligos, pirmiausia reikia sušilti.
Tai padaryti padės paprasti maisto produktai, kurių yra kiekvienuose
namuose.
Arbata su prieskoniais
Užvirinti vandenį su 2 šaukštais juodųjų arbatžolių, keliais
susmulkintais gvazdikėliais, gabalėliu cinamono lazdelės ir trupučiu kardamono,
pavirti 15 min. Arbatą reikia gerti karštą, galima paskaninti šaukšteliu medaus
arba įdėti aviečių uogienės. Toks gėrimas ne tik sušildo, bet ir naikina
bakterijas.
Medaus ir vyno gėrimas
Į puodą įpilti 2 taures sauso arba pusiau sauso raudonojo vyno,
įberti 1 arbatinį šaukštelį gvazdikėlių ir žiupsnelį maltų karčiųjų pipirų,
pakaitinti, bet neužvirinti. Įdėti šaukštelį medaus. Vietoj vyno galima naudoti
vaistažolių arbatą, pavyzdžiui, ramunėlių. Geriamas karštas.
Karštas šokoladas
Į nedidelį puodą įpilti stiklinę riebaus pieno ir įmesti
sulaužyto gabalėliais šokolado. Maišant kaitinti ant ugnies, kol šokoladas
ištirps. Juodasis šokoladas naudingesnis nei pieninis, nes jame daugiau magnio,
būtino organizmui. Puodelis šio kvapaus gėrimo sušildo ir gerina nuotaiką.
PARENGĖ A. GOTAUTAITĖ
